Referatai, kursiniai, diplominiai
Josifas Stalinas
2010-06-03
Josifas Stalinas gimė 1879-12-21 Gorio mieste Gruzijoje. 1894 m. įstojo į Tbilisio stačiatikių dvasinę seminariją. Paveiktas marksizmo idėjų, 1898 m. įsijungė į RSDDP Tbilisio padalinį. Už tai 1899 m. pašalintas iš seminarijos, pasidarė profesionaliu revoliucionieriumi. 1901 m. išrinktas Tbilisio RSDDP slaptojo komiteto nariu. Kobos ir kitais slapyvardžiais vadovavo nelegaliai Kaukazo organizacijai, 1902 m. suimtas ir ištremtas į Sibirą. Iš ten 1904 m. pabėgo ir grįžo į Kaukazą. 1912 m. išrinktas bloševikų partijos CK nariu. 1913 m. pasivadino Stalinu. 1913-1917 m. ištremtas į Užpoliarę – Turuchano kraštą. Iš viso Stalinas buvo septynis kartus suimtas, aštuonerius metus praleido kalėjimuose ir tremtyje. Po Vasario revoliucijos redagavo laikraštį „Pravda“. Pritarė Lenino Balandžio tezėms. 1917 – 1922 m. ėjo RTFSR tautybių reikalų, 1919 – 1920 m. – valstybės kontrolės, 1920 – 1922 m. – inspekcijos laiudies komisaro pareigas. Dar pilietinio karo metais smarkiai nesutarė su L. Trockiu, kuris jį niekino dėl menko išsilavinimo ir siaurų pažiūrų. 1922 išrinktas partijos CK generaliniu sekretoriumi. Buvo kalbama, kad Leninas priešinosi jo kandidatūrai, bet vis dėlto atvirai nestojo prieš Staliną, nes generalinio sekretoriaus vietai neteikė daug reikšmės. Mat sekretoriatas tiesiogiai netvarkė ekonomikos, gynybos, valstybės aparato, švietimo reikalų. Partinio aparato valdymo mechanizme jo vaidmuo buvo labiau techninis, vykdomasis. Iš tiesų Stalinas savo veikla parodė puikiai suprantąs, kas yra svarbuiausia Lenino paliktoje sistemoje, kurios svarbiausias komponentas yra aparatas, partinis mechanizmas – galingiausias ginklas kovoje dėl valdžios. Pamažu jis pradėjo kištis į partinius ir politinius reikalus. Stalinas keitė pažiūras pagal politinę situaciją, savinosi savo priešininkų šūkius ir primesdavo jiems požiūrį, kurio jie niekad nesilaikė. Šitaip skaldė savo konkurentus, pjudė juos vieną su kitu. Laviruodamas 1928 – 1929 m. atsikratė svarbiausių savo konkurentų: Trockio, Zinovjevo ir Kamenevo. Stalinas ir jo vadovaujama partija sutelkė tarybinę liaudį, kuri įgyvendindavo Lenino planą. Jis taip pat industrializavo šalį (industrializacija pradėta 1927m.,tai daugiausia buvo sunkioji industrializacija), sukolektyvino žemės ūkį, įvykdė kultūrinę revoliuciją bei sukūrė socialinę visuomenę. 1929 m. prasidėjo masinė kolektyvizacija. Vienu metu vyko dvejopas procesas: kuriami kolūkiai ir „išbuožinami“ buožės. Išbuožinimas turėjo suteikti kolūkiams materialinę bazę, kurios negali suteikti valstybė. Išbuožinimas likvidavo aktyviausius, apsukriausius ir labiausiai nepriklausomus valstiečius, taip pakirsdamas jų pasipriešinimo davsią ir palengvindamas kolektyvizaciją. Beatodairiška kolektyvizacija, vykdyta penkmečių planais, šalyje sukėlė badą. Tačiau šį faktą Stalinas traktavo kaip „sunkumus ir trūkumus“, apie kuriuos „neverta netgi rimtai kalbėti“ (taip Stalinas kalbėjo Pirmajame sąjunginiame kolūkiečių spartuolių suvažiavime 1933-02-19). Dėl valdžios kaltės 1932 – 1933 m. badu mirė milijonai žmonių. Nepaklusnieji buvo griežtai baudžiami. 1939 m. Stalinas tampa socialistinio darbo didvyriu. Tais pačiais metais suartėjo su nacių Vokietija ir užgrobė Pabaltijį, dalį Lenkijos, Besarabiją. Tačiau 1941 m. birželio mėn. Vokietija visgi užpuola SSRS. Staigus vokiečių puolimas buvo sustabdytas prie Maskvos ir Leningrado. Sovietų Sąjunga patyrė didžiulių nuostolių: daug buvo žuvusių ir paimtų į nelaisvę, tačiau ji sugebėjo didžiąją karo pramonės dalį perkelti už Uralo kalnų. Stalinas žinojo, kad Japonija nepuls iš rytų, todėl galėjo permesti naujas pajėgas iš Sibiro į gynybą.
Istorija  Rašiniai   (25,51 kB)
Jonas Smilgevičius
2010-06-03
Jonas Smilgevičius Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius gimė 1870 m. vasario 12 d. Šonių kaime (dab. Plungės r.), bajorų šeimoje. Jis buvo ekonomistas, bankininkas, įvairių akcinių bendrovių steigėjas ir dalininkas, visuomenės veikėjas. Iki 1893 m. mokėsi Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) ir Liepojos gimnazijose. Studijavo ekonomiką: vienerius metus Karaliaučiaus universitete, vėliau perėjo į Berlyno universitetą, kurį baigė 1899m. Studijų metais bendravo su J. Sauerweinu, V. Bruožiu ir kitais lietuvybės puoselėtojais Vokietijoje. Spaudos draudimo metais J. Smilgevičius rašė į lietuvių spaudą. Dar būdamas šešiolikos metų, surinko medžiagą apie caro valdžios represijas Kęstaičiuose netoli Alsėdžių, kur 1886 m. buvo sugriauta bažnyčia. Dalis šios bažnyčios gynėjų žuvo arba buvo sunkiai sužeisti, keliasdešimt prie jos budėjusių žmonių suimti ir ištremti į Sibirą. Šią Kražių skerdynėms prilygstančią tragediją J. Smilgevičius 1904 m. detaliai aprašė JAV leista¬me laikraštyje „Vienybė lietuvninkų“. Jis parengė publikacijų laikraščiui „Varpas“, kitiems nelegaliems lietuvių periodiniams leidiniams, o kai buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas – ir pirmajam dienraščiui lietu¬vių kalba „Vilniaus žinios“. Bendradarbiavo „Varpe“, „Vienybėje Lietuvninkų“, „Vilniaus žiniose“, pasirašinėdamas savo pavarde ir slapyvardžiais. 1895m. išleido knygelę „Pienininkystė Lietuvos ūkininkams“. Nuo 1907 m. buvo Lietuvių mokslo draugijos narys. Baigęs ekonomiką Berlyno universitete, J. Smilgevičius trejus metus dirbo Peterburge, Žemės ūkio ministerijoje inspektoriumi. Vadovavo Nobe¬lio prekybos įmonių filialui Varšuvoje. Priklausė Varšuvos lietuvių draugi¬jai. Apie 1912 m. grįžo į Lietuvą. Vilniuje bankrutavus P. Vileišio geležies dirbinių gamyklai, J. Smilgevičius kartu su J. Basanavičiumi ir kitais lietu¬viais įkūrė bendrovę, kuri nupirko bankrutavusią įmonę. „Vilija“ pavadintas fabrikas pradėjo gaminti žemės ūkio padargus. Jis sėkmingai veikė iki 1918 m. J. Smilgevičius buvo „Vilijos“ savininkų bendrovės pirmininku. 1913 m. talkino steigiant Vilniaus lietuvių kredito draugiją, įsigijo Užvenčio (dab. Kelmės r.) dvarą, kuriame užveisė pieninių galvijų bandą, užsėjo tabako plantaciją, įrengė modernų vandens malūną, lentpjūvę, plytinę. Rūpinosi žemės ūkio naujovių populiarinimu lietuvių visuomenėje. J. Smilgevičius dalyvavo organizuojant 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vil¬niuje vykusią Lietuvių konferenciją, rengė jos metu priimtus dokumentus. Buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tary¬bos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Signataras buvo vienas pagrindinių akcinių bendrovių „Nemunas“, „Dubysa“, „Miškas“, „Neris“, „Sidabrinė lapė“ steigėjų ir akcininkų, vienas iš Lietuvos kredito banko įkūrėjų. J. Smilgevičius iš Užvenčio dvaro, kur svečiuodavosi daugelis to meto iškilių Lietuvos žmonių, neretai nuvykdavo kurį laiką pagyventi į Kauną. Nemažai asmeninių lėšų signataras skirdavo labdarai. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį Seimą, kuriame buvo finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas. 1925 m. išrinktas Lietuvos banko tarybos nariu. Lietuvos kredito banko (1921 m.) steigėjas. Mirė 1942 m.(nacių okupacijos metais) rugsėjo 27 d. Kaune. Buvo palaidotas Užvenčio dvaro koplyčios rūsyje, 1998 m. perlaidotas Užvenčio miestelio kapinėse.
Istorija  Rašiniai   (132,54 kB)
Graikų dievai (2)
2010-06-03
Graikų dievai Graikų dievai – graikų garbinti dievai. Jie buvo vaizduojami kaip turintys ypatingų galių ir esantys nemirtingi. Graikų dievai buvo nemirtingi laiko atžvilgiu, nors tarpusavio kovose galėjo būti sužeidžiami ir nužudomi. Jie galėjo transformuoti gyvus padarus, įtakoti žmonėms nepavaldžius dalykus, buvo personifikuotos stichijos, kaip meilė, saulė, kerštas, jūros gelmė ir kt. Buvo tikima, kad dievai valdo kiekvieną gyvenimo sferą. Išskirtinai daug dievų turėjo vandens stichija: Okeanas, upių dievai, nimfos, jūros dievybės, kadangi Graikija – jūrinė valstybė. Pasaulį valdančių dievų elitą sudarė trys dievų generacijos. Pirmoji karta buvo pirmapradžiai dievai: Gaja, Uranas, Erotas, Erebas ir kt. Antroji generacija titanai, kurie nuvertė pirmąją. Trečioji Olimpo dievai analogiškai antrajai nuvertė trečiąją ir įsigalėjo pasaulyje. Olimpo dievų periode pasirodo didvyriai, įveikiantys pabaisas. Persėjas užmuša Medūzą, Belerofontas – Chimerą, Melagras – Kalidono šerną ir t.t. Ne tik mirtingieji kovoja su pabaisomis, tą patį daro ir dievai. Pats Dzeusas kovoja su įvairiomis pabaisomis, įveikia titanus, kiklopus, Tifoną, gigantus įkalina Tartare. Moteriškos dievybės, kildinamos iš deivės Motinos senovinio pavidalo, įgauna naujų funkcijų. Hera tampa santuokos ir monogamijos deive, Demetra globoja žemdirbystę ir t.t. Dievai ir didvyriai mituose įgauna naują pavidalą. Ankščiau buvę grėsmingomis ir nesutramdomomis jėgomis, tampa daugiau orientuoti į žmogų ir harmoningesni. Graikų dievų sąrašas 1. Acheloja – menka mėnulio dievybė. 2. Adikija – neteisybės deivė. 3. Adefagija – apsirijimo deivė. 4. Adranas – dievas, garbintas Sicilijoje ir atlikęs panašias funkcijas kaip Dzeusas ir Hefaistas. 5. Adonis – augimo dievas, Afroditės mylimasis. 6. Aega – menka saulės dievybė, Helijo ir Gajos dukra. 7. Aetonas – bado dievas. 8. Aidos – kuklumo ir pagarbos personifikacija. 9. Agatodemonas – žemdirbystės, sėkmės, sveikatos dievas. 10. Agdistis – hermafroditinė dievybė, Dzeuso ir Kibelės vaikas. 11. Aglaja – Hefaisto žmona, Asklepijo ir Epionės duktė. 12. Afroditė – meilės ir grožio deivė. 13. Afaja – deivė, identifekuota su Atėne ar Artemide. 14. Akeso – gydymo deivė, Asklepijo ir Epionės dukra. 15. Akratas – nemaišyto vyno dievas. 16. Alastoras – šeimyninių vaidų personifikacija. 17. Alatėja - tiesos ir nuoširdumo deivė. 18. Alfėjus – upės dievas, Okeano ir Tetijos sūnus. 19. Alektrona – senovinė deivė, laikyta saulės dukra. 20. Amfitritė – jūrų dievo Nerėjo ir Doridės dukra, Poseidono žmona. 21. Anankė – likimo personifikacija, morių motina. 22. Anemojos vėjai: 1. Notas – pietų vėjo dievas; 2. Borėjas – šiaurės vėjo dievas; 3. Euras – rytų vėjo dievas; 4. Zefyras – vakarų vėjo dievas. 23. Anteras – netrokštamos meilės, meilės paniekinimo personifikacija, Arėjo ir Afroditės sūnus. 24. Antėja – daržų, gėlių deivė. 25. Aonas – Poseidono sūnus. 26. Apatė – apgaulės personifikacija, gimė iš Niktės. 27. Apolonas – menų, grožio ir šviesos dievas. 28. Aretė – dorybės deivė, Praksidikės dukra. 29. Arėjas – karo dievas. 30. Aristėjas – menkas dievas, Apolono ir Kirenės sūnus. 31. Argija – tingumo personifikacija. 32. Artemidė – medžioklės deivė. 33. Asklepijas – gydytojų ir gydymo meno dievas. 34. Astraja – tiesos deivė, Dzeuso ir Temidės duktė, pavirtusi Mergelės žvaigždynu. 35. Atė – pažeminimo, gėdos personifikacija. 36. Atėnė – išminties, teisingumo ir karo deivė. 37. Azija – titano Japeto žmona. 38. Bentesikimė – Poseidono ir Amfitritės dukra. 39. Bija – galios personifikacija, Palanto ir Stiksės dukra. 40. Brizo – jūreivių ir žvejų globėja. 41. Charitės – geranoriškos, malonios ir linksmos deivės. 42. Charonas – Hado keltininkas, Niktės ir Erebo sūnus. 43. Chaosas – pirmykštė beformė tuščia erdvė, iš kurios atsirado pirmieji dievai. 44. Chronas – amžinas laikas. 45. Chloridė – pavasario deivė. 46. Deimas – baimės personifikacija, Arėjo ir Afroditės sūnus. 47. Demetra – žemdirbystės deivė. 48. Dionisas – vyndarystės, ekstazės dievas.
Istorija  Rašiniai   (28,48 kB)
Egipto civilizacijos pasiekimai • Architektūros ir statybos technologijų srityje Egipto laimėjimai neturi lygių ne tik senovės Rytuose, bet ir visame senovės pasaulyje: buvo įvaldyti labai pažangūs kietųjų akmens rūšių apdirbimo metodai, kurie iki šiol tyrinėtojų nėra iki galo išaiškinti ir suprasti. Iki šių dienų yra išlikęs vienintelis iš septynių pasaulio stebuklų – Cheopso piramidė. • Egiptiečiai, Nilo potvynių pradžią sieję su dangaus šviesulių padėtimi, nustatė, kad metus sudaro 365 dienos. Nedaug pasikeitusiu egiptiečių saulės kalendoriumi naudojamės ir dabar. Seniausia egiptiečių rašto forma buvo hieroglifai. Ilgainiui šalia jų atsirado dvi greitraščio formos – hieratinis ir demotinis. Pirmąjį naudojo žyniai ir raštininkai, antąjį – visi raštingi žmonės. Manoma, kad Egipto žyniai pirmieji sukūrė ir alfabetinio rašto principus, bet siekti išsaugoti savo privilegijuotą padėtį, susijusią su painaus hieroglifų rašto išmanymu, alfabeto sistemos sąmoningai neįdiegė. • Egiptiečių matematika rėmėsi dešimtaine sistema. Jie mokėjo operuoti trupmenomis, apskaičiuoti rutulio paviršiaus plotą ir piramidės tūrį, gana tiksliai nustatė skaičiaus „pi“ reikšmę (3,16). Egiptiečiai daug pasiekė chemijos ir medicinos srityse. Jau Senosios karalystės laikais egzistavo gydytojų specializacija. Egiptiečiai mokėjo daryti netgi kai kurias nesudėtingas galvos operacijas. • Egiptiečių raštas atsirado IV tūkstantmečio pr. Kr. pradžioje. Egiptiečiai rašydavo papiruse arba užrašus kaldavo akmenyje. Iš pradžių egiptiečiai rašė piešinių pavidalo ženklais. Laikui bėgant imta rašyti dar paprastesniu raštu, sudarytu iš brūkšnelių, lankelių ir skritulėlių. • Egiptiečių kasdienybė reikalavo nuolat skaičiuoti. Vyriausybė nustatydavo gyventojams mokesčius ir suskaičiuodavo, kiek jų surenkama. Sudėtingus skaičiavimus reikėjo atlikti statant piramides, šventyklas, įrengiant drėkinimo sistemas. Žemdirbiai skaičiuodavo, kiek gauta derliaus, kuria jo dalį galima sunaudoti ir kiek reikia palikti kitai sėjai. Amatininkai skaičiuodavo, kiek ir kokių žaliavų reikia jų dirbiniams. Taip atsirado matematika. Egiptiečiai mokėjo atlikti visus keturis matematinius veiksmus, sugebėjo skaičiuoti trupmenomis. Egiptiečiai mokėjo apskaičiuoti nupjautinės piramidės plotą ir apskritimo ilgio santykį su skersmeniu. • Dangaus kūnų stebėjimas padėdavo egiptiečiams orientuotis įvairiose gyvenimo srityse. Jie pastebėjo, kad prieš Nilo patvynį kasmet pasirodo žvaigždė Sirius. Metus dalydavo į 12 mėnesių, iš kurių kiekvienas turėdavo po 30 dienų. Likusios 5 dienos nebuvo priskiriamos nė vienam mėnesiui. Jos buvo skirtos šventėms ir religinėms apeigoms. Egiptiečių kalendorius buvo toks tikslus, kad nustatytos metų trukmės paklaida buvo tik 6 valandos. Stebėdami žvaigždių padėtį danguje, Nilo šalies gyventojai žinodavo, kada geriausias metas sėti ir kuomet reikia derlių nuimti. Gerai orientavosi pasaulio šalių atžvilgiu. Cheopso piramidės šonai taip tiksliai buvo nukreipti į pietus, šiaurę, rytus ir vakarus, kad pagal juo buvo galima tikrinti kompasą. • Ligonius gydė gerai savo amatą išmanantys žmonės. Egipto gydytojai sukaupė didžiulę patirtį. Jie remdavosi savotiškais ligų vadovėliais, kuriuose buvo aprašytos ligos ir paaiškinta, kaip jas gydyti. Daugelis gydytojų specializavosi: vieni gydė skrandžio negalavimus, kiti rūpinosi moterų sveikata, treti gydė akis. Akių gydytojus kviesdavosi net kitų šalių valdovai. Ligų gydymas buvo sėkmingas, nes egiptiečiai išmanė vidinę žmogaus kūno sandarą. Tam pasitarnavo paprotys balzamuoti mirusiojo kūną. Egiptiečiai tikėjo, kad kūno negalavimus sukelia piktosios dvasios. Dėl to gydymas buvo siejamas su magija. • Daugelis tėvų troško savo vaikus matyti raštingus ir dėl to gerbiamus, turtingus žmones. Lengviausiai tai buvo pasiekiama didikų, žynių ir valdininkų vaikams. Sulaukę 5 metų, jie jau pradėdavo lankyti mokyklą. Mokydavosi 10 metų ir daugiau. Mokykloje būdavo kelios klasės. Jose, parietę kojas, ant grindų sėdėdavo mokiniai. Priešais juos sėdėdavo mokytojas ir laikydavo papiruso ritinėlį. Mokiniai ant molinių indų šukių rašydavo tai, ką diktuodavo mokytojas. Kai išmokdavo rašyti ant šukių, rašydavo ant papiruso. Mokykloje vaikai praleisdavo visą dieną. Įgydavo matematikos, astronomijos, geometrijos, medicinos žinių. Naudingu dalyku laikomas gebėjimas nuspėti ateitį, išburti arba užkeikti, todėl viso to buvo mokomasi.
Istorija  Rašiniai   (5,14 kB)
Josifas Stalinas
2010-06-03
Josifas Stalinas gimė 1879-12-21 Gorio mieste Gruzijoje. 1894 m. įstojo į Tbilisio stačiatikių dvasinę seminariją. Paveiktas marksizmo idėjų, 1898 m. įsijungė į RSDDP Tbilisio padalinį. Už tai 1899 m. pašalintas iš seminarijos, pasidarė profesionaliu revoliucionieriumi. 1901 m. išrinktas Tbilisio RSDDP slaptojo komiteto nariu. Kobos ir kitais slapyvardžiais vadovavo nelegaliai Kaukazo organizacijai, 1902 m. suimtas ir ištremtas į Sibirą. Iš ten 1904 m. pabėgo ir grįžo į Kaukazą. 1912 m. išrinktas bloševikų partijos CK nariu. 1913 m. pasivadino Stalinu. 1913-1917 m. ištremtas į Užpoliarę – Turuchano kraštą. Iš viso Stalinas buvo septynis kartus suimtas, aštuonerius metus praleido kalėjimuose ir tremtyje. Po Vasario revoliucijos redagavo laikraštį „Pravda“. Pritarė Lenino Balandžio tezėms. 1917 – 1922 m. ėjo RTFSR tautybių reikalų, 1919 – 1920 m. – valstybės kontrolės, 1920 – 1922 m. – inspekcijos laiudies komisaro pareigas. Dar pilietinio karo metais smarkiai nesutarė su L. Trockiu, kuris jį niekino dėl menko išsilavinimo ir siaurų pažiūrų. 1922 išrinktas partijos CK generaliniu sekretoriumi. Buvo kalbama, kad Leninas priešinosi jo kandidatūrai, bet vis dėlto atvirai nestojo prieš Staliną, nes generalinio sekretoriaus vietai neteikė daug reikšmės. Mat sekretoriatas tiesiogiai netvarkė ekonomikos, gynybos, valstybės aparato, švietimo reikalų. Partinio aparato valdymo mechanizme jo vaidmuo buvo labiau techninis, vykdomasis. Iš tiesų Stalinas savo veikla parodė puikiai suprantąs, kas yra svarbuiausia Lenino paliktoje sistemoje, kurios svarbiausias komponentas yra aparatas, partinis mechanizmas – galingiausias ginklas kovoje dėl valdžios. Pamažu jis pradėjo kištis į partinius ir politinius reikalus. Stalinas keitė pažiūras pagal politinę situaciją, savinosi savo priešininkų šūkius ir primesdavo jiems požiūrį, kurio jie niekad nesilaikė. Šitaip skaldė savo konkurentus, pjudė juos vieną su kitu. Laviruodamas 1928 – 1929 m. atsikratė svarbiausių savo konkurentų: Trockio, Zinovjevo ir Kamenevo. Stalinas ir jo vadovaujama partija sutelkė tarybinę liaudį, kuri įgyvendindavo Lenino planą. Jis taip pat industrializavo šalį (industrializacija pradėta 1927m.,tai daugiausia buvo sunkioji industrializacija), sukolektyvino žemės ūkį, įvykdė kultūrinę revoliuciją bei sukūrė socialinę visuomenę. 1929 m. prasidėjo masinė kolektyvizacija. Vienu metu vyko dvejopas procesas: kuriami kolūkiai ir „išbuožinami“ buožės. Išbuožinimas turėjo suteikti kolūkiams materialinę bazę, kurios negali suteikti valstybė. Išbuožinimas likvidavo aktyviausius, apsukriausius ir labiausiai nepriklausomus valstiečius, taip pakirsdamas jų pasipriešinimo davsią ir palengvindamas kolektyvizaciją. Beatodairiška kolektyvizacija, vykdyta penkmečių planais, šalyje sukėlė badą. Tačiau šį faktą Stalinas traktavo kaip „sunkumus ir trūkumus“, apie kuriuos „neverta netgi rimtai kalbėti“ (taip Stalinas kalbėjo Pirmajame sąjunginiame kolūkiečių spartuolių suvažiavime 1933-02-19). Dėl valdžios kaltės 1932 – 1933 m. badu mirė milijonai žmonių. Nepaklusnieji buvo griežtai baudžiami. 1939 m. Stalinas tampa socialistinio darbo didvyriu. Tais pačiais metais suartėjo su nacių Vokietija ir užgrobė Pabaltijį, dalį Lenkijos, Besarabiją. Tačiau 1941 m. birželio mėn. Vokietija visgi užpuola SSRS. Staigus vokiečių puolimas buvo sustabdytas prie Maskvos ir Leningrado. Sovietų Sąjunga patyrė didžiulių nuostolių: daug buvo žuvusių ir paimtų į nelaisvę, tačiau ji sugebėjo didžiąją karo pramonės dalį perkelti už Uralo kalnų. Stalinas žinojo, kad Japonija nepuls iš rytų, todėl galėjo permesti naujas pajėgas iš Sibiro į gynybą.
Istorija  Rašiniai   (25,51 kB)
Jonas Smilgevičius
2010-06-03
Jonas Smilgevičius Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius gimė 1870 m. vasario 12 d. Šonių kaime (dab. Plungės r.), bajorų šeimoje. Jis buvo ekonomistas, bankininkas, įvairių akcinių bendrovių steigėjas ir dalininkas, visuomenės veikėjas. Iki 1893 m. mokėsi Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) ir Liepojos gimnazijose. Studijavo ekonomiką: vienerius metus Karaliaučiaus universitete, vėliau perėjo į Berlyno universitetą, kurį baigė 1899m. Studijų metais bendravo su J. Sauerweinu, V. Bruožiu ir kitais lietuvybės puoselėtojais Vokietijoje. Spaudos draudimo metais J. Smilgevičius rašė į lietuvių spaudą. Dar būdamas šešiolikos metų, surinko medžiagą apie caro valdžios represijas Kęstaičiuose netoli Alsėdžių, kur 1886 m. buvo sugriauta bažnyčia. Dalis šios bažnyčios gynėjų žuvo arba buvo sunkiai sužeisti, keliasdešimt prie jos budėjusių žmonių suimti ir ištremti į Sibirą. Šią Kražių skerdynėms prilygstančią tragediją J. Smilgevičius 1904 m. detaliai aprašė JAV leista¬me laikraštyje „Vienybė lietuvninkų“. Jis parengė publikacijų laikraščiui „Varpas“, kitiems nelegaliems lietuvių periodiniams leidiniams, o kai buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas – ir pirmajam dienraščiui lietu¬vių kalba „Vilniaus žinios“. Bendradarbiavo „Varpe“, „Vienybėje Lietuvninkų“, „Vilniaus žiniose“, pasirašinėdamas savo pavarde ir slapyvardžiais. 1895m. išleido knygelę „Pienininkystė Lietuvos ūkininkams“. Nuo 1907 m. buvo Lietuvių mokslo draugijos narys. Baigęs ekonomiką Berlyno universitete, J. Smilgevičius trejus metus dirbo Peterburge, Žemės ūkio ministerijoje inspektoriumi. Vadovavo Nobe¬lio prekybos įmonių filialui Varšuvoje. Priklausė Varšuvos lietuvių draugi¬jai. Apie 1912 m. grįžo į Lietuvą. Vilniuje bankrutavus P. Vileišio geležies dirbinių gamyklai, J. Smilgevičius kartu su J. Basanavičiumi ir kitais lietu¬viais įkūrė bendrovę, kuri nupirko bankrutavusią įmonę. „Vilija“ pavadintas fabrikas pradėjo gaminti žemės ūkio padargus. Jis sėkmingai veikė iki 1918 m. J. Smilgevičius buvo „Vilijos“ savininkų bendrovės pirmininku. 1913 m. talkino steigiant Vilniaus lietuvių kredito draugiją, įsigijo Užvenčio (dab. Kelmės r.) dvarą, kuriame užveisė pieninių galvijų bandą, užsėjo tabako plantaciją, įrengė modernų vandens malūną, lentpjūvę, plytinę. Rūpinosi žemės ūkio naujovių populiarinimu lietuvių visuomenėje. J. Smilgevičius dalyvavo organizuojant 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vil¬niuje vykusią Lietuvių konferenciją, rengė jos metu priimtus dokumentus. Buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tary¬bos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Signataras buvo vienas pagrindinių akcinių bendrovių „Nemunas“, „Dubysa“, „Miškas“, „Neris“, „Sidabrinė lapė“ steigėjų ir akcininkų, vienas iš Lietuvos kredito banko įkūrėjų. J. Smilgevičius iš Užvenčio dvaro, kur svečiuodavosi daugelis to meto iškilių Lietuvos žmonių, neretai nuvykdavo kurį laiką pagyventi į Kauną. Nemažai asmeninių lėšų signataras skirdavo labdarai. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį Seimą, kuriame buvo finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas. 1925 m. išrinktas Lietuvos banko tarybos nariu. Lietuvos kredito banko (1921 m.) steigėjas. Mirė 1942 m.(nacių okupacijos metais) rugsėjo 27 d. Kaune. Buvo palaidotas Užvenčio dvaro koplyčios rūsyje, 1998 m. perlaidotas Užvenčio miestelio kapinėse.
Istorija  Rašiniai   (132,54 kB)
Graikų dievai (2)
2010-06-03
Graikų dievai Graikų dievai – graikų garbinti dievai. Jie buvo vaizduojami kaip turintys ypatingų galių ir esantys nemirtingi. Graikų dievai buvo nemirtingi laiko atžvilgiu, nors tarpusavio kovose galėjo būti sužeidžiami ir nužudomi. Jie galėjo transformuoti gyvus padarus, įtakoti žmonėms nepavaldžius dalykus, buvo personifikuotos stichijos, kaip meilė, saulė, kerštas, jūros gelmė ir kt. Buvo tikima, kad dievai valdo kiekvieną gyvenimo sferą. Išskirtinai daug dievų turėjo vandens stichija: Okeanas, upių dievai, nimfos, jūros dievybės, kadangi Graikija – jūrinė valstybė. Pasaulį valdančių dievų elitą sudarė trys dievų generacijos. Pirmoji karta buvo pirmapradžiai dievai: Gaja, Uranas, Erotas, Erebas ir kt. Antroji generacija titanai, kurie nuvertė pirmąją. Trečioji Olimpo dievai analogiškai antrajai nuvertė trečiąją ir įsigalėjo pasaulyje. Olimpo dievų periode pasirodo didvyriai, įveikiantys pabaisas. Persėjas užmuša Medūzą, Belerofontas – Chimerą, Melagras – Kalidono šerną ir t.t. Ne tik mirtingieji kovoja su pabaisomis, tą patį daro ir dievai. Pats Dzeusas kovoja su įvairiomis pabaisomis, įveikia titanus, kiklopus, Tifoną, gigantus įkalina Tartare. Moteriškos dievybės, kildinamos iš deivės Motinos senovinio pavidalo, įgauna naujų funkcijų. Hera tampa santuokos ir monogamijos deive, Demetra globoja žemdirbystę ir t.t. Dievai ir didvyriai mituose įgauna naują pavidalą. Ankščiau buvę grėsmingomis ir nesutramdomomis jėgomis, tampa daugiau orientuoti į žmogų ir harmoningesni. Graikų dievų sąrašas 1. Acheloja – menka mėnulio dievybė. 2. Adikija – neteisybės deivė. 3. Adefagija – apsirijimo deivė. 4. Adranas – dievas, garbintas Sicilijoje ir atlikęs panašias funkcijas kaip Dzeusas ir Hefaistas. 5. Adonis – augimo dievas, Afroditės mylimasis. 6. Aega – menka saulės dievybė, Helijo ir Gajos dukra. 7. Aetonas – bado dievas. 8. Aidos – kuklumo ir pagarbos personifikacija. 9. Agatodemonas – žemdirbystės, sėkmės, sveikatos dievas. 10. Agdistis – hermafroditinė dievybė, Dzeuso ir Kibelės vaikas. 11. Aglaja – Hefaisto žmona, Asklepijo ir Epionės duktė. 12. Afroditė – meilės ir grožio deivė. 13. Afaja – deivė, identifekuota su Atėne ar Artemide. 14. Akeso – gydymo deivė, Asklepijo ir Epionės dukra. 15. Akratas – nemaišyto vyno dievas. 16. Alastoras – šeimyninių vaidų personifikacija. 17. Alatėja - tiesos ir nuoširdumo deivė. 18. Alfėjus – upės dievas, Okeano ir Tetijos sūnus. 19. Alektrona – senovinė deivė, laikyta saulės dukra. 20. Amfitritė – jūrų dievo Nerėjo ir Doridės dukra, Poseidono žmona. 21. Anankė – likimo personifikacija, morių motina. 22. Anemojos vėjai: 1. Notas – pietų vėjo dievas; 2. Borėjas – šiaurės vėjo dievas; 3. Euras – rytų vėjo dievas; 4. Zefyras – vakarų vėjo dievas. 23. Anteras – netrokštamos meilės, meilės paniekinimo personifikacija, Arėjo ir Afroditės sūnus. 24. Antėja – daržų, gėlių deivė. 25. Aonas – Poseidono sūnus. 26. Apatė – apgaulės personifikacija, gimė iš Niktės. 27. Apolonas – menų, grožio ir šviesos dievas. 28. Aretė – dorybės deivė, Praksidikės dukra. 29. Arėjas – karo dievas. 30. Aristėjas – menkas dievas, Apolono ir Kirenės sūnus. 31. Argija – tingumo personifikacija. 32. Artemidė – medžioklės deivė. 33. Asklepijas – gydytojų ir gydymo meno dievas. 34. Astraja – tiesos deivė, Dzeuso ir Temidės duktė, pavirtusi Mergelės žvaigždynu. 35. Atė – pažeminimo, gėdos personifikacija. 36. Atėnė – išminties, teisingumo ir karo deivė. 37. Azija – titano Japeto žmona. 38. Bentesikimė – Poseidono ir Amfitritės dukra. 39. Bija – galios personifikacija, Palanto ir Stiksės dukra. 40. Brizo – jūreivių ir žvejų globėja. 41. Charitės – geranoriškos, malonios ir linksmos deivės. 42. Charonas – Hado keltininkas, Niktės ir Erebo sūnus. 43. Chaosas – pirmykštė beformė tuščia erdvė, iš kurios atsirado pirmieji dievai. 44. Chronas – amžinas laikas. 45. Chloridė – pavasario deivė. 46. Deimas – baimės personifikacija, Arėjo ir Afroditės sūnus. 47. Demetra – žemdirbystės deivė. 48. Dionisas – vyndarystės, ekstazės dievas.
Istorija  Rašiniai   (28,48 kB)
Egipto civilizacijos pasiekimai • Architektūros ir statybos technologijų srityje Egipto laimėjimai neturi lygių ne tik senovės Rytuose, bet ir visame senovės pasaulyje: buvo įvaldyti labai pažangūs kietųjų akmens rūšių apdirbimo metodai, kurie iki šiol tyrinėtojų nėra iki galo išaiškinti ir suprasti. Iki šių dienų yra išlikęs vienintelis iš septynių pasaulio stebuklų – Cheopso piramidė. • Egiptiečiai, Nilo potvynių pradžią sieję su dangaus šviesulių padėtimi, nustatė, kad metus sudaro 365 dienos. Nedaug pasikeitusiu egiptiečių saulės kalendoriumi naudojamės ir dabar. Seniausia egiptiečių rašto forma buvo hieroglifai. Ilgainiui šalia jų atsirado dvi greitraščio formos – hieratinis ir demotinis. Pirmąjį naudojo žyniai ir raštininkai, antąjį – visi raštingi žmonės. Manoma, kad Egipto žyniai pirmieji sukūrė ir alfabetinio rašto principus, bet siekti išsaugoti savo privilegijuotą padėtį, susijusią su painaus hieroglifų rašto išmanymu, alfabeto sistemos sąmoningai neįdiegė. • Egiptiečių matematika rėmėsi dešimtaine sistema. Jie mokėjo operuoti trupmenomis, apskaičiuoti rutulio paviršiaus plotą ir piramidės tūrį, gana tiksliai nustatė skaičiaus „pi“ reikšmę (3,16). Egiptiečiai daug pasiekė chemijos ir medicinos srityse. Jau Senosios karalystės laikais egzistavo gydytojų specializacija. Egiptiečiai mokėjo daryti netgi kai kurias nesudėtingas galvos operacijas. • Egiptiečių raštas atsirado IV tūkstantmečio pr. Kr. pradžioje. Egiptiečiai rašydavo papiruse arba užrašus kaldavo akmenyje. Iš pradžių egiptiečiai rašė piešinių pavidalo ženklais. Laikui bėgant imta rašyti dar paprastesniu raštu, sudarytu iš brūkšnelių, lankelių ir skritulėlių. • Egiptiečių kasdienybė reikalavo nuolat skaičiuoti. Vyriausybė nustatydavo gyventojams mokesčius ir suskaičiuodavo, kiek jų surenkama. Sudėtingus skaičiavimus reikėjo atlikti statant piramides, šventyklas, įrengiant drėkinimo sistemas. Žemdirbiai skaičiuodavo, kiek gauta derliaus, kuria jo dalį galima sunaudoti ir kiek reikia palikti kitai sėjai. Amatininkai skaičiuodavo, kiek ir kokių žaliavų reikia jų dirbiniams. Taip atsirado matematika. Egiptiečiai mokėjo atlikti visus keturis matematinius veiksmus, sugebėjo skaičiuoti trupmenomis. Egiptiečiai mokėjo apskaičiuoti nupjautinės piramidės plotą ir apskritimo ilgio santykį su skersmeniu. • Dangaus kūnų stebėjimas padėdavo egiptiečiams orientuotis įvairiose gyvenimo srityse. Jie pastebėjo, kad prieš Nilo patvynį kasmet pasirodo žvaigždė Sirius. Metus dalydavo į 12 mėnesių, iš kurių kiekvienas turėdavo po 30 dienų. Likusios 5 dienos nebuvo priskiriamos nė vienam mėnesiui. Jos buvo skirtos šventėms ir religinėms apeigoms. Egiptiečių kalendorius buvo toks tikslus, kad nustatytos metų trukmės paklaida buvo tik 6 valandos. Stebėdami žvaigždių padėtį danguje, Nilo šalies gyventojai žinodavo, kada geriausias metas sėti ir kuomet reikia derlių nuimti. Gerai orientavosi pasaulio šalių atžvilgiu. Cheopso piramidės šonai taip tiksliai buvo nukreipti į pietus, šiaurę, rytus ir vakarus, kad pagal juo buvo galima tikrinti kompasą. • Ligonius gydė gerai savo amatą išmanantys žmonės. Egipto gydytojai sukaupė didžiulę patirtį. Jie remdavosi savotiškais ligų vadovėliais, kuriuose buvo aprašytos ligos ir paaiškinta, kaip jas gydyti. Daugelis gydytojų specializavosi: vieni gydė skrandžio negalavimus, kiti rūpinosi moterų sveikata, treti gydė akis. Akių gydytojus kviesdavosi net kitų šalių valdovai. Ligų gydymas buvo sėkmingas, nes egiptiečiai išmanė vidinę žmogaus kūno sandarą. Tam pasitarnavo paprotys balzamuoti mirusiojo kūną. Egiptiečiai tikėjo, kad kūno negalavimus sukelia piktosios dvasios. Dėl to gydymas buvo siejamas su magija. • Daugelis tėvų troško savo vaikus matyti raštingus ir dėl to gerbiamus, turtingus žmones. Lengviausiai tai buvo pasiekiama didikų, žynių ir valdininkų vaikams. Sulaukę 5 metų, jie jau pradėdavo lankyti mokyklą. Mokydavosi 10 metų ir daugiau. Mokykloje būdavo kelios klasės. Jose, parietę kojas, ant grindų sėdėdavo mokiniai. Priešais juos sėdėdavo mokytojas ir laikydavo papiruso ritinėlį. Mokiniai ant molinių indų šukių rašydavo tai, ką diktuodavo mokytojas. Kai išmokdavo rašyti ant šukių, rašydavo ant papiruso. Mokykloje vaikai praleisdavo visą dieną. Įgydavo matematikos, astronomijos, geometrijos, medicinos žinių. Naudingu dalyku laikomas gebėjimas nuspėti ateitį, išburti arba užkeikti, todėl viso to buvo mokomasi.
Istorija  Rašiniai   (5,14 kB)
Meksika (2)
2010-01-19
Meksika Trecias pagal dydi zemynas yra siaures amerika, visas yra siaures purrutulyje.Jo plotas 25,3 milijono kvadrat.km. Semynas siaureje driekiasi iki siaures poliaracio, o pietuose per centrine amerika jungiasi su pietu amerika. Siaures amerika sudaro 3 dideles valstybes : kanada, jungtines amerikos valstijos ir Meksika, o centrine amerika daug mazu valstybeliu. Didele siaures amerikos dalis negyvenama, ypac tolimojoje siaureje, o daugua 448,8 milijono zemyno gyventoju isiskure dideliose miestuose.Siaures amerikoje taip pat netruksta ir derlingos zemes,mineralu bei iskastinio kuro. Ekonomiskai stipriausia zemyno valstybe Jav.Centrines amerikos valstybes neturtingos ir priklauso nuo prekybos su Jav ir is dalies su kanada ir Meksika . Centrine amerika , is vakaru sutapa su ramiojo vandenyno o is rytu su karibu jusros yra sasmauka jungianti siaures ir pietu amerika.Itakingiausia sio rajono valstybe Meksika Apie 40proc.siu valstybiu ploto apauge dregnaisiai atograzu miskais.NUo pietu Meksikos I pietus didzioji dalis ploto kalnuota.Cia dazni zemes drebejimai ,beiveik 50proc.elekto energijos gamina hidroelektrines Meksikoje veikia geotermine elektrinė..Daugua dirba zemes ukyje.Mazdaug 50proc zemes ukio produkcijos eksportuojama.penki svarbiausi eksporto produktai: kava,edvilne,cukrus,jautiena ir bananai. Meksikos valstybė yra Šiaurės Amerikos pietuose. Ji Šiaurės Amerikos žemyne tęsiasi nuo šiaurės vakarų į pietryčius daugiau nei 3000 km, susiaurėdama ties Tehuantepeko sąsmauka pietuose ir besitęsdama į šiaurės rytus Jukatano pusiasaliu. Šiaurėje ribojosi su JAV, Pietuose – su Belizijos valstybe ir Gvatemalos valstybe. Rytinius krantus skalauja Atlanto įlanka ir Karibų jūra, vakarinius – Ramusis vandenynas. Meksikos plotas yra 1 958 201 kilometrų. Meksikoje gyvena apie 106 mln. žmonių (2005 metų duomenys)Tai antra didžiausia pagal gyventojų skaičių Lotynų Amerikos šalis ir didžiausia ispaniškai kalbanti šalis pasaulyje.Apie 60% gyventojų sudaro metisai (indėnų ir baltųjų palikuonys), 30% indėnai, 9% baltieji. Gyventojų tankumas 54,47 žm./km2 Meksikoje daugiausia yra Romos katalikų (90%), krikščionių yra labai mažai (10%). Visos trys Šiaurės Amerikos šalys yra federacijos. Tai reiškia, kad kiekviena iš jų suskirstyta į valstijas. Valstijos leidžia savus įstatymus ir siunčia atstovus į visos valstybės valdymo organus, kad kiekviena galėtų pasisakyti bendrais klausimais. Meksika dalijama į 31 valstiją ir federacinę apygardą. Kiekviena valstija turi savo Konstituciją ir renka gubernatorių bei valstijos kongresą . 1. Guanachuatas 2. Gereras 3. Idalgas 4. Chaliskas 5. Meksikas 6. Mičoakanas 7. Moreliosas 8. Najaritas 9. Nueyo Leonas 10. Oašaka . (Atgavo nepriklausomybe 1821m) Sostinė. Meksikas (isp. Ciudad de México) – vienas didžiausių pasaulio miestų (8,66 mln. gyventojų be priemiesčių). Miestas, išsidėstęs tarpukalnėse, maždaug 2240 m virš jūros lygio. Meksika yra 12 pasaulyje ir antra Lotynų Amerikoje pagal BVP. Po patirtos ekonominės krizės 1994 – 1995 metais, šalis ženkliai atsigavo. Tačiau išlieka didelis atotrūkis tarp skurdžiausių ir turtingiausių žmonių sluoksnių. Pagrindinė prekybos partnerė – JAV. Meksika yra dvylikta pasaulyje ir pirma Lotynų Amerikoje pagal BVP, pernai vienam gyventojui jo teko daugiau kaip 10 tūkst. dolerių. Tiesa, atotrūkis tarp skurdžiausių ir turtingiausių žmonių išlieka didelis – labiau išvystyti sostinės Meksiko ar pramoninio Monterėjaus regionai atrodo beveik europietiškai, bet labai skiriasi nuo atokesnių valstijų ar priemiesčių. Meksika agrarine industrinė šalis.Jos ekonominė padėtis – viena geriausų palyginus su kitomis Lotynų Amerikos šalimis. Svarbiausios pramonės šakos – naftos ( meksika yra penkta pagal naftos gavybos kieki pasaulyje), chemijos, spalvotosios metalurgijos. Plėtojama apdirbamoji pramonė. Meksikoje mažai žemdirbystei tinkamos žemės, todėl šalis nepasigamina pakankamai maisto produktų. Vyrauja gyvulininkystė ir žvejyba. Tradiciniai meksikos indenu amatai yra audimas ir siuvinejimas. Vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių turizmas (kuris gana apstabdytas nes turistai slapcia issivezdineja kaktusus.)Meksika yra viena iš daugiausiais sulaukiančių turistų šalių.(užima 7vieta.1pranc,2isp,3jav) Šiaures amerikos lygumose gausiai dera kukurūzai , meksika yra į pagal kukurūzų produkcijos kiekį.Taip pat meksikoje yra auginami moliūgai, avokados, kava, pipirai, pomidorai,pupos.Meksikoje pagrinde yra auginami galvijai ir kiaulės.Iš jos yra kilę kalakutai. Sausumos mineraliniai ištekliai: svarbiųjų metalų – švino, sidabro, nikelio, aukso.;nemetalinių išteklių – absesto,talko,sieros. Meksika turi vieną ilgiausių vamzdynų pasaulyje, taip naudojasi vamzdyno transporto pranašumais – nes jais pigiau transportuoti nafta ir gamtines dujas. Jau beveik 150 metų Šiaurės Amerikos šalys nėra tarpusavyje kariavusios. Neseniai Kanada, JAV ir Meksika susitarė panaikinti prekybos apribijomus ir atverti savo rinką kaimynių eksportui. Šio susitarimo rezultatai paaiškės ateityje, bet Meksikos darbo žmonės (žemdirbiai) jau nukentėjo, nes į Meksiką plūstelėjo pigūs maisto produktai ir kitos prekės iš JAV. Antra vertus, vargšai džiaugiasi pigesniu maistu.
Geografija  Rašiniai   (8,04 kB)
Kauno marios
2010-01-19
Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, Nemuno slėnyje, aukščiau Kauno hidroelektrinės užtvankos, 223,4 km nuo Nemuno žiočių. Marios ir jų pakrantės priklauso Kauno marių regioniniam parkui. Prie marių, netoli Rumšiškių, įkurtas Liaudies buities muziejus. Kauno marių apylinkės lankomos poilsiautojų – pakrantėse yra poilsiaviečių, veikia jachtklubas. Marių plotas – 63,5 km², ilgis – 80 km, bendras pakrančių ilgis – 200 km, didžiausias plotis – 3,3 km, didžiausias gylis – 24,6 m. Tvenkinyje sukaupta apie 460 mln. m³ vandens. Žemutinėje marių dalyje vanduo užliejęs visą Nemuno slėnį. Čia Kauno marios plačiausios ir giliausios. Krantai labai vingiuoti, ypač žemutinėje dalyje. Vidutinėje atkarpoje užlieta tik dalis slėnio; marių plotis 500-800 m, gylis 10-12 m. Aukštutinėje atkarpoje Nemunas teka savo vaga; plotis 200-300 m, gylis 4-5 m. Dešiniajame marių krante įrengta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (vandens lygis 109,5 m aukščiau Kauno marių lygio). Vandens lygis vasarą svyruoja 1,5 m, prieš pavasario potvynį pažeminamas ~ 4 m. Kauno marios sulaiko pavasario ledonešį, saugo Kauno miestą nuo potvynių. Darsūniškį ir Birštoną, esančius prie Kauno marių, nuo užliejimo saugo pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys. Per Kauno HE užtvanką eina Kauno – Marijampolės plentas.5 salos: dvi Dabintos (39,2 ir 2,1 ha), dvi Paukščių (4,6 ir 4,5 ha) ir sala ties Arlaviškėmis. Į Kauno marias įteka: iš dešinės – Verknė, Sobuva, Astraga, Lapainia, Strėva, Praviena, Karčiupis, Kruna; iš kairės – Šventupė, Žaisa. Kauno marios – vienas tinkamiausių vandens telkinių Lietuvoje mėgstantiems buriuoti bei plaukioti motorinėmis valtimis. Galima pasinaudoti Kauno „Žalgirio“ jachtų klubo paslaugomis, čia organizuojami pramoginiai plaukiojimai jachtomis, kateriais, mokoma buriuoti. Daugiausia tinkamų poilsiauti bei maudytis pakrančių yra žemutinėje marių dalyje – Pažaislio pusiasalyje, ties Jakštonimis, Grabučiškėmis, Girionimis. Pasistatyti palapinę ar susikurti laužą galima Duobkalnio, Laumėnų, Samylų, Rumšiškių poilsiavietėse. Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje galima pajodinėti ar pavažnyčioti arklius, visą muziejaus ekspoziciją aplankyti važiuojant brička. Marios ir jų apylinkės mėgstamos žvejų ir medžiotojų, pamario miškuose galima pagrybauti ir pauogauti. Galima pakeliauti 3 km ilgio Pakalniškių ekologiniu taku. Parke švenčiamos Užgavėnės, Velykos, Atvelykis, Jurginės, Sekminės, Žemės diena, vyksta Pažaislio muzikos festivalis.
Geografija  Rašiniai   (5,21 kB)
Italija (2)
2010-01-19
Geografinė padėtis Apeninų pusiasalis, primenantis ilgą batą, bei Sicilijos, Sardinijos ir mažesnės salos Viduržemio jūroje; kranto linijos ilgis apie 7500 km, šalies ilgis iš šiaurės į pietus 1140 km; priskiriama Pietų Europai. Krantus skalauja Viduržemio jūros sudedamosios dalys: rytuose - Adrijos ir Jonijos jūros, Venecijos, Triesto ir Taranto įlankos, Venecijos lagūna, vakaruose - Ligūrijos ir Tirėnijos jūros, Genujos įlanka. Istorija 2000-1000 pr. Kr. - italų gentys lotynai, ligūrai, keltai, umbriai; 900-396 m. pr. Kr. - etruskai, Etrurija dabartinės Toskanos teritorijoje; 753 m. pr. Kr. - legendinis Romulas įkuria Romą, miestas ant septynių kalvų (Palatinas, Kapitolijus, Eskvilimas, Viminalis, Kvirinalis, Celijus, Aventinas); 264-241, 219-201 ir 149-146 m. pr. Kr. - trys Pūnų karai, Romos imperijos augimas; 100-44 m. pr. Kr. - Julijus Cezaris - karaliaus, „imperatoriaus" sinonimas; 27 m. pr. Kr. - Romos imperatorių dinastijos pradininkas Cezaris Augustas, krikščionybė; 395 - Vakarų Romos ir Rytų Romos (Bizantijos) imperijos; 476 - germanas Odoakras (Odoacer) tampa Italijos karaliumi; 826-827 - arabai nukariavo Siciliją ir Sardiniją; 962 - vokiečių karalius Otas (Otto) įkuria šv. Romos imperiją; 1271-1292 - Marko Polo iš Venecijos kelionė ir gyvenimas Kinijoje. 1325-1527- renesansas (Dantė, Petrarka, Bokačas, Džotas), renesanso centras Florencijoje (Mikelandželas, Bramantė, Rafaelis, Berninis), 1503 - Leonardo da Vinčio „Mona Liza". 1600 - Dž. Brunas sudegintas kaip eretikas; 1633-1642 - inkvizicijos kalinys Galilėjus Galilėjas; 1798-1814 - Napoleonas nukariauja Italiją; 1814-1815 - Sardinijos ir Dviejų Sicilijų Karalystės, Popiežiaus valstybė, Modenos, Parmos, Lukos, Toskanos hercogystės, Lombardija ir Venecija atitenka Austrijai; 1922-1945 - Benito Musolinio (Dučės) fašistinė diktatūra - Hitlerio bendražygis, partizanų nužudytas prie Komo ežero; 1900-1946 - paskutiniojo Italijos karaliaus Viktoro Emanuelio III valdymo metai; 1946.06.02 - respublikos paskelbimas (nacionalinė šventė - švenčiama pirmą birželio sekmadienį; „už" respubliką balsavo 54, „už" monarchiją 46 proc. rinkėjų); 1954 - grąžintas Triestas; 1960 - Romos vasaros olimpinės žaidynės; 1978 - „Raudonosios brigados" nužudo buvusį premjerą Aldo Morą; 1972-1973, 1976-1979 ir 1989-1992 - septyniskart premjeras Džulijas Andreotis; 1993 - rinkimų reforma; 1994 sausis - šalies prezidentas paleido dvejus parlamento rūmus (ketvirtadalio parlamentarų veiklą tiria kovos su mafija tarnyba). Klimatas didžiojoje dalyje Viduržemio jūros (mediteraninis) , subtropikų Sicilijoje, subnivalinių pusdykumių ir alpinių pievų Alpėse; vid. oro temperatūra sausį ir liepą (°C , kritulių kiekis mm): Milanas +1 ir +24 (880), Venecija +3,5 ir +24 (725), Genuja +7,5 ir +24,5 (1180), Roma +8 ir +26 (740), Neapolis +9 ir +25,5 (915), Ragūza +12 ir +28 (450); karštas ir sausas vėjas sirokas Pietų Italijoje ir Sicilijoje sukelia dulkių audras; dėl aukštos temperatūros rugpjūtis - atostogų mėnuo (atostogauja ir parlamentas). Vidaus vandenys Italijoje nėra kur tekėti ilgoms ir vandeningoms upėms. Todėl dauguma jų trumpos, slenkstėtos: jos gana stačiai nusileidžia nuo kalnų ir per nedideles pajūrio žemumėles pasiekia jūrą. Didžiausios Apeninų upės yra Viduržemio pajūrio tipo. Vandeningiausios jos būna per rudens bei žiemos liūtis, seklios - vasarą. Mažos upės vasarą visai išdžiūsta. Iš didžiųjų Italijos upių minėtinos Tibras (405 km) ir Amas - aukštupiuose yra tipiškos kalnų upės, o žemupiuose praplatėja iki 120-150 m. Nuo Romos iki žiočių Tibras net laivuojamas. Pasitaiko labai smarkių, tiesiog katastrofiškų jo potvynių.Ilgiausia, be to, turinti labai daug intakų, Italijos upė yra Po (670 km), kurios plotis kinta nuo 100 iki 700 m. Upės vanduo labai drumstas, nes ji iš kalnų plukdo daug nešmenų, kurios nusėda žiotyse, pakeldamos vagą aukščiau aplinkos. Todėl potvynių metu tik dambos apsaugo gretimą teritoriją. Beje, didžiulė delta kasmet apie 70 m pasistūmėja į jūrą. Pavasarį Po tvinsta tirpstant kalnų sniegui, o žiemą -pliaupiant liūtims.Italijos upės, ypač kalnų, turi daug energijos elektrai gaminti, kuri plačiai naudojama gausybėje hidroelektrinių.Italijoje yra trijų tipų ežerų. Didžiausieji tyvuliuoja Alpių priekalnėse: Garda, Komas, Madžorė. Jų plotas siekia šimtus kvadratinių kilometrų, o gylis - 400 m, kai kurių dugnas yra žemiau jūros lygio. Kito tipo ežerai (Vikas, Albanas) telkšo užgesusių ugnikalnių krateriuose. Trečią grupę sudaro Adrijos pakrantės ežerai - smėlio nerijų nuo jūros atskirtos buvusios lagūnos.Margas Italijos dirvožemio žemėlapis. Alpėse iki 800-900 m aukščio plyti kalnų miškų rudieji dirvožemiai. Ten auga klevai, ąžuolai, kaštonai. Aukščiau, iki 1800 m, driekiasi rusvieji miškų, o virš jų - kalnų pievų. Miškuose ten auga kedrai, eglės, pušys, o alpinėse pievose - gėlės ir rododendrų krūmai. Augalija ir gyvūnija Po upės slėnyje yra nedidelių ievų, baltųjų akacijų, topolių giraičių. Apeninų pakrantėse auga alyvmedžiai, lauro medžiai, oleandrai, bet daugiausia čia kultūrinių įvežtinių augalų: palmių, citrusų, migdolų, figų, agavų.Iškirtus miškus, sumažėjo stambių laukinių gyvūnų. Tik Apeninų ir Alpių kalnuose, saugomose teritorijose, yra stirnų, vilkų, meškų, lapių. Gyvena smulkių plėšrųnų ir graužikų: voverių, kiškių, kiaunių. Yra apie 400 rūšių paukščių (grifai, kurtiniai, kurapkos, tetervinai), daug vabzdžių (cikados, drugiai), roplių (gyvatės).Priekrantėje sugaunama daug žuvų, iš kurių minėtinos plekšnės, tunai, sardinės, menkės.Alpėse ir Apeninuose įsteigta keletas nacionalinių parkų (Stelvijo, Abrucio, Èirèėjo, Kalabrijos) ir rezervatų. Ilgą laiką reikiamai nesirūpinus aplinkos apsauga, susikaupė daug problemų. Italijos miestuose, palyginti su kitais pasaulio miestais, kur kas mažiau žalumos. Iškirtus miškus kalnų šlaituose, paspartėjo erozija. Kaltę buvo bandyta suversti galvijams, avims, ožkoms. Nevalyti komunalinių ir pramoninių įmonių nutekamieji vandenys užteršė žydrą Italijos priekrantę ir daugiau kaip 4000 km pakrantės. Tik pastaraisiais metais energingai imtasi aplinkos apsaugos priemonių.
Geografija  Rašiniai   (207,42 kB)
Dykuma (2)
2010-01-19
Atogrąžų arba tropinė klimato juosta Atogrąžų klimato juostai būdingas aukštas atmosferos slėgis, giedras dangus. Būdinga didelė paros temperatūros amplitudė. Oras vasara labai įkaista, o žiemą truputį atvėsta. Kritulių iškrinta labai mažai. Dykumos ir pusdykumės Dykuma – žemės plotas, kuris gauna mažai drėgmės, mažiau nei 250 mm per metus. Egzistuoja tokia nuomonė, jog dykumoje yra mažai gyvybės. Palyginus su drėgnesniais regionais, tai tiesa, tačiau dykumose gyvybė egzistuoja, bet ji yra pasislėpusi. Dauguma gyvų organizmų slepiasi nuo tiesioginių saulės spindulių, kad ištvertų didelę kaitrą. Apytiksliai, 1/3 žemės sausumos ploto yra dykumos. Ryškiausias dykumos bruožas – tuštuma: joje beveik nėra augalų, gyvūnų, žmonių ir vandens. Aridinės (karštosios) dykumos yra ten, kur Saulės karštis įstengia išgarinti visą išlytą vandenį. Daugelyje vietų metų metus nelyja, o staigių liūčių vanduo dažniausiai suteka į seklius nenutekamus ežerus, o iš jų greit išgaruoja. Daugelyje dykumų vietų vėjas nupustė smėlį, paliko tik plikas uolas ir akmenynus. Yra akmeningųjų dykumų, kurios palengva tampa smėlingosiomis. Pirmiausia atsiranda kopų, tarp kurių dar nėra smėlio, po to visą paviršių apipusto smėlis; tokios dykumos vadinamossmėliojūra. Daugumos dykumų geografinė padėtis – aukšto slėgio tropinės zonos, kur oras visada yra labai sausas. Azijos ir Šiaurės Amerikos dykumos yra vidinėse šių žemynų dalyse, o nuo lietų nešančių vėjų jas skiria kalnų virtinės. Didžiausios pasaulio dykumos tęsiasi per Afriką ir didelę dalį Azijos. Europa – vienintelis žemynas, kuriame nėra didelių dykumų. Beveik visos dykumos yra karštos, bet yra ir šaltų dykumų, pavyzdžiui, Arktyje ir aukštai kalnuose, kuriuose dėl didžiulių šalčių nėra gyvybės. Dykumos susidaro ten, kur vanduo išgaruoja nesuspėjęs susigerti į žemę. Temperatūra čia taip pat svarbi, kaip ir drėgmė – nors kritulių būna tiek pat, šaltesnėse platumose auga miškai, o tropinėse gali augti tik krūmai. Sausas klimatas būdingas apie 25 % Žemės paviršiaus ploto. Sachara Saharoje vyrauja kontinentinis tropinis klimatas. Sausio mėn. Vidutinė temperatūra 9–12°C, liepos mėn. vidutinė temperatūra 33–38°C. Saharos šiaurėje užregistruota 58°C temperatūra (aukščiausia Žemėje). Žemės paviršius įkaista iki 80°C. Dideli paros temperatūros svyravimai. Žiemą visoje Saharoje naktimis būna šalnos, kalnuose temperatūra nukrinta iki –18°C. Augalija Dažniausias oazių augalas – datulė, o augalų beveik nėra.
Geografija  Rašiniai   (292,62 kB)
Lantanas – La (lot. lanthanum, gr. Lantano – slepiu). Lantanas – D. Mendelejėvo periodinės sistemos 6 periodo III grupės elementas, e.n. 57, atominė masė 138,91, oksidacijos laipsnis +3. Oksido pavidalo lantaną atrado 1839 m. K. Mozanderis. Gamtoje lantanas randamas kaip sudėtingas mineralas – monacitas. Lantanas – kalus ir tąsus metalas. Kambario temperatūroje skaido vandenį. Lengvai tirpsta praskiestose rūgštyse . Ceris – Ce (lot. cerium pagal Cereros planetą, augl.). Ceris – D. Mendelejėvo periodinės sistemos 6 periodo, III grupės elementas, atominė masė 140,12, oksidacijos laipsnis +3 ir +4. Atrado 1803m. M. Klaprotas ir nepriklausomai nuo jo J. Berselijus ir V. Hizingeris. Labiausiai paplitęs ir plačiausiai naudojamas lantanidų grupės elementas. Pagrindinė žaliava – monacitas. Ceris – minkštas, pilkos spalvos metalas, chemiškai aktyvus. Ceris vartojamas specialių (didelio plastiškumo ir atsparumo kaitrai) lydinių gamyboje, veikliosioms radioaktyvaus spinduliavimo netamsėjantiems stiklams, elektros laukų elektrodams, žiebtuvėlių akmenėliams gaminti ir t.t. Cerio (IV) druskos – stiprūs oksidatoriai, vartojami ir kiekybinėje analizėje titrimetriniu metodu (cerimetrija) įvairiems reduktoriams nustatyti. Prazeodimis – Pr (lot. praseodymium, gr. Prasinos – žalias ir gr. didimos – dvynis). Prazeodimis – D. Mendelejevo periodinės sistemos 6 periodo, III grupės elementas, e.n. 59, atominė masė 140,907, oksidacijos laipsnis +3 ir +4. Atrastas 1895m.. Naudojamas stiklo ir porceliano, specialių rūšių plieno ir karščiui atsparių magnio lydinių gamyboje. Neodimis – Nd (lot. neodymium, gr. Neos – naujas ir gr. Didumos – dvigubas). Neodimis – D. Mendelejevo periodinės sistemos 6 periodo, III grupės elementas, e.n. 60, atominė masė 144,24, oksidacijos laipsnis +3. Atrastas 1895 m.. Neodimis – sidabriškai baltas metalas, cheminėmis savybėmis panašus į kitus lantanidus. Neodimio druskos turi violetinį atspalvį. Neodimis naudojamas metalurgijoje, stiklo ir porceliano gamyboje, radioelektronikoje ir kt. Prometis – Pm (lot. prometium). Prometis – D. Mendelejevo periodinės sistemos 6 periodo, III grupės radioaktyvus elementas, e.n. 61. Pirmą kartą chemiškai išskirtas izotopas 147Pm (T ½ = 2,6 m)*¹. 1947m. iš kitų elementų radioaktyvių izotopų mišinio, susidariusio, skylant uranui branduoliniame reaktoriuje. Gamtoje neaptiktas. Pavadintas mitinio dievo Prometėjo vardu. Cheminėmis savybėmis panašus į neodimį ir kitus lantanidus. Izotopas 147Pm – radioaktyvi, nuodinga medžiaga susidaranti, sprogstant atominiai bombai. Samaris – Sm (lot.samarium). Samaris – D. Mendelejevo periodinės sistemos 6 periodo, III grupės elementas, e.n. 62, atominė masė 150,35, oksidacijos laipsnis +3 ir +2. Samaris pavadintas pagal rūdą samarskitą, kuriame jis pirmą kartą buvo aptiktas (rūda pavadinta pagerbiant rusų inžinierių Samorskį.). Elementą atrado 1879 m. Lekokas de Buabodranas, grynas išskirtas 1901 m.. Sm (II) junginiai – stiprūs reduktoriai. Samaris vartojamas kaip specialus priedas kai kuriuose lydinuose, gaminant lakus, katalizatorius, atominėje technikoje jo oksidų dedama į branduolinių reaktorių apsaugines keramikines dangas. Europis – Eu (lot. europium, pagal Europos pavadinimą). Europis – D. Mendelejevo periodinės sistemos 6 periodo, III grupės elementas, e.n. 63, atominė masė 151,96, oksidacijos laipsnis +2 ir +3. Europis sudarytas iš dviejų stabilių izotopų 151Eu (47,77 %) ir 153 Eu (52,23 %). Europis – metalas. Druskos – rusvos arba šviesiai geltonos spalvos. Gadolinis – Gd (lot. Godolinium, pagal suomių chemiką Gadoliną). Gadolinis ¬– D. Mendelejevo periodinės sistemos 6 periodo, III grupės elementas, e.n. 64, atominė masė 157,25, oksidacijos laipsnis +3. 1880m. atrado Ž. Morinjakas. Gadolinis sudaro oksidą Gd2O3. Gadolinio druskos bespalvės. Chloridas, sulfatas, nitratas, acetatas, tirpsta vandenyje. Vartojamas atominėje pramonėje apsaugai nuo neutronų. Terbis – Tb (lot. Terbium). Terbis – D. Mendelejevo periodinės sistemos 6 periodo, III grupės elementas, e.n. 65, atominė masė 158,924, oksidacijos laipsnis +3 ir +4. Kaip ir kiti lantanidai, terbis chemiškai labai aktyvus. Vartojamas kartu su kitais lantanidais įvairiuose lydiniuose, liuminoforuose*², stiklo, lakų, dažų ir kt. gamyboje. Disprozis – Dy (lot. disprosium, gr. disprositas – sunkiai prieinamas). Disprozis – D. Mendelejevo periodinės sistemos 6 periodo, III grupės elementas, e.n. 66, atominė masė 162,50, oksidacijos laipsnis +3. Atrado 1886 m. Tekokas de Buabodranas. Disprozis – stipriausias paramagnetikas iš visų žinomų medžiagų.
Chemija  Rašiniai   (148,5 kB)
Visatos modeliai
2009-12-23
Pradžioje Žemė buvo plokščia. Bet tada ji kažkur turėjo baigtis, nebent manytume ją nusitęsusią iki begalybės. Tačiau begalybė yra dar neaiškesnė koncepcija – ir iki pat Viduramžių žmonės baiminosi, kad Žemės pakraščiai gali nukristi. Kas yra už tų pakraščių, buvo nežinoma. Dangus stebino ir įkvėpdavo. Žydų, krikščionių ir islamo religijos laikosi požiūrio, kad Visata gana jauna. Vyskupas Usher paskaičiavo Visatos amžių esant 4004 m. pr.m.e. - sudėdamas ST žmonių metus. Šį požiūrį palaiko ir tai, kad žmonijos kultūra ir technologija tebesivysto (ir gana sparčiai). Jei pradžia būtų anksčiau, mes būtume daug labiau išsivystę. Prieš 6 tūkst. metų šumerai Žemę padėjo Visatos centre. Vėliau šį Visatos įvaizdį perėmė babiloniečiai ir graikai. Bet graikai buvo pirmieji, išsakė mintį, kad Žemė yra rutulys. Apie 340 m.pr.m.e. Aristotelis (Apie dangaus kūnus) aprašė, kaip iš tolumos atplaukia laivai. Be to jis nustatė, kad Mėnulio užtemimus sukelia Žemės šešėlis. Trečia, keliautojai liudijo, kad šiauresniuose kraštuose Šiaurinė yra pakilusi aukščiau. Graikų filosofai, kaip Aristotelis, laikė Visatą neturint pradžios. Ji buvo, yra ir bus amžinai. Va tik katastrofos nuolat nubloškia žmoniją į jos pradžią... Pitagoriečiai ir Aristarchas iš Samos (apie 270 m.pr.m.e.) buvo pasiūlę heliocentrinį Visatos modelį. Apie 150 m. Klaudijus Ptolomėjus (Ptolomaeus) pasiūlė savo geocentrinės Visatos (panašios į svogūną) modelį. Planetų orbitų nuokrypius bandė paaiškinti jų sukimusi apie savo centrus. Ši sistema dominavo iki pat 16 a. Tačiau 1514 m. lenkų astronomas N.Kopernikas vėl pasiūlė heliocentrinį modelį. Saulė juda dangumi dėl Žemės sukimosi apie savo ašį. Vėliau G.Galilėjus (1564-1642) sukūrė teleskopą ir atrado 4 Jupiterio palydovus. 1594 m. vokiečių astronomas Johanas Kepleris nurodė, kad planetos juda ne apskritimais, o elipsėmis. Vokiečių fizikas Boltzmann atrado dėsnį, vadinamą Antruoju termodinamikos - entropijos kiekis Visatoje nuolat didėja. Tai veda prie išvados, kad Visata turi pradžią, nes kitaip joje tvyrotų visiškas chaosas. Keplerio modelis įsigalėjo 17 a. Niutonas nustatė gravitacijos dėsnius. Bet, pagal visuotinį traukos dėsnį, žvaigždės traukia viena kitą ir visos turėtų sukristi į vieną tašką. Todėl visata buvo laikoma begaline su tolygiai pasiskirsčiusiomis žvaigždėmis. Tačiau stebėjimai tai neigė, nes egzistuoja galaktikos ir žvaigždžių spiečiai. Tad Einšteinas specialiojoje reliatyvumo teorijoje įvedė "kosmologinę konstantą", anuliuojančią tą trauką. Bet vėliau jis sakė, kad tai buvo jo didžiausia gyvenimo klaida. Ptolomėjaus Visata Koperniko sistema Ar Visata begalinė? Kas už jos ribų? Kas buvo iki jos? Ar tada buvo laikas ir erdvė? Šiuos klausimus kėlė ir svarstė I.Kantas (1724-1804), padaręs išvadą, kad atsakymai yra anapus žmogiškojo pažinimo. Šiuolaikinėje astronomijoje stebima Visata yra baigtinė, susikūrusi kažkur prieš 12-15 mlrd. Metų "Didžiojo sprogimo" metu, kai ji pradėjo plėstis (tai 3-me dešimtmetyje nustatė E.Hubble (1889-1953), atradęs raudonąjį poslinkį). Tolimos galaktikos tolsta nuo mūsų - kuo tolimesnės, tuo greičiau. Atstumas tarp galaktikų didėja. Iki sprogimo, erdvės ir laiko sąvokos yra beprasmės.
Astronomija  Rašiniai   (65,37 kB)
Mažosios planetos, arba asteroidai Be 9 didžiųjų planetų, aplink saulę sukasi dar daug mažųjų planetų, arba asteroidų, kurių skersmuo ne didesnis kaip 1000km. Daugelis jų skrieja beveik apskritomis orbitomis tarp Marso ir Jupiterio tačiau kai kurių orbitos ištęstos elipsės, todėl vieni iš asteroidų afelyje nuskrieja iki Saturno,o kiti perihelyje priartėja prie Saulės arčiau negu Žemė,Venera ir net Merkurijus. Du asteroidai atrasti tarp Urano ir Neptuno orbitų.Iki šiol užregistruota daugiau kaip 5000 asteroidų,kurių skersmuo nuo 1km iki 1000km. Didieji asteroidai beveik apskritos formos.Jie susidarė, matyt, kartu su planetomis. Mažieji- netaisyklingos formos luitai. Tai didesnių asteroidų nuolaužos, atsiradusios šiems susidūrus. Bendra visų asteroidų masė sudaro tik apie 0,0005 Žemės masės.didžiausi asteroidai yra šie: Cerera (960910km dydžio) Paladė(570530500km), Vesta (580530470km),higėja (490km). Maždaug 1000 asteroidų skersmuo yra didesnis negu 30km, o maždaug 200- didesnis negu 100km.Net ir didžiausi asteroidai nematoma plika akimi, tačiau kai kurios galima įžvelgti pro žiūroną.Opozicijos metu Cereros ryškis 7,4, paladės-8,0, o Vestos- kartais net 5,5, nes jos paviršius gana baltas ir atspindi 26% į ją krintančios Saulės šviesos.Cerera ir Paladė atspindi vos 7-8%šviesos. Asteroidų atspindys priklauso nuo paviršiaus uolienų cheminės sudėties. Asteroidai pavadinami įžymių žmonių, valstybių, miestų vardais.yra trys”lietuviški” asteroidai: Lietuva, Čiurlionis ir vilnius. Pirmieji du atrasti 1975m o trečiasis-1978m.Krymo astrofizikos observatorijoje.kai kurie asteroidai praskrieja netoli Žemės, kartais net arčiau negu Mėnulis 1991m amerikiečių kosminė stotis “Galilėjus”pirma kartą perdavė į Žemę asteroido Gaspros nuotraukas. Tai akmeninis 1219 km dydžio luitas, kurio paviršiuje matosi daug apskritų kraterių. Meteoroidai ir meteoritai atsirado prieš milijonus metų. Stambaus meteoroido kritimas prieš 65mln. Metų galėjo būti dinozaurų žuvimo priežastis. Ypač daug panašių į astroblemas meteoritinių smūginių kraterių yra Mėnulyje, Merkurijuje ir planetų palydovuose, kur jų nestabdo atmosfera. Kai į Žemės atmosferą įlekia daug meteoroidų, skriejančių lygiagrečiomis trajektorijomis, stebėtojui atrodo, kad visi jie išlekia iš vieno dangaus sferos taško, vadinamų leonidais, drakomidais,perseidais ir t.t. pagal žvagždynus, kuriuose yra jų radiantai.Kartais tokie srautai sukelia meteorų lietų tuomet per minutę galima pamatyti šimtus ir net tukstančius meteorų. Meteoroidų srautai susidaro suirus kometom Kometos Komatomis vadinami mažų asteroidų dydžio Saulės sistemos kūnai, kurių išvaizda priklauso nuo atstumo iki Saulės. Kometos branduolys,arba kometoidas susideda iš sušalusių dujų, dulkių ir mažų meteoroidų. Kai kometoidas, skriejantis ištęsta elipsine ar paraboline orbita, priartėja prie Saulės tokiu nuotoliu kaip Jupiteris ar Marsas, sušalusios dujos (metanas, anglies oksidas, amoniakas,cianas, vanduo ir kt.) ima garuoti ir branduolį apsupa iki 50000km skersmens dujų skraistė, vadinama kometos galva. Sproginėdamos įkaitusios dujos išmeta iš branduolio į erdvę taip pat anglies bei silikatų dulkių ir mažų akmenėlių. Saulės vėjas ir Saulės šviesos slėgimas išstumia iš kometos dalį dujų, kurios sudaro vieną arba kelias kometos uodegas, visada nukreiptas į priešingą Saulei pusę.jos nutįsusios milijonus kilometrų.Praskriedamas arti Saulės, kometoidas kaskart netenka dalies savo masės.Pagaliau jis suyra ir virsta meteoroidų srautu.
Astronomija  Rašiniai   (7,41 kB)
General secondary education is provided at triple level, twelve-year general education schools. One or more levels are comprised of primary school (1st to 4th forms) (age 6/7 to 10/11); lower secondary school (5th to 10th forms) (age 10/11 to 16/17); and secondary school (11th to 12th forms) (age 16/17 to 18/19). Other types of general education schools include gymnasiums and international baccalaureate schools. Gymnasiums usually have forms 1st to 4th consisting of pupils in their 9th to 12th school years. Lithuanian gymnasiums specialize in the Humanities, Practical Arts and Fine Arts. Secondary education ends in talking one compulsory and 3 optional examination. Successful students are awarded a school-leaving certificate that gives access to higher education. Those who complete secondary education but do not take the Maturity examinations are awarded the Secondary School Graduation Certificate. Pupils can stay at school for 12 years, but some of them leave school having finished at the 10th form. In trade schools and vocational junior colleges pupils can get both secondary education and the qualifications. Individuals who have secondary school graduation documents can pursue higher education. There are 15 state schools of higher education in our country: 7 universities, 6 academies and 2 institutes, as well as 3 clerical seminaries. University level first stage is Basic studies. Basic studies last for 3-4 years. University level second stage is specialized or Master's studies which last for 1-2 years. University level third stage: Residency, Art post-graduate course, Doctoral studies and last for 3-5 years. In Lithuania children go to school 5 days a week. There is no school on Saturdays and Sundays. The school year begins in September and ends in the middle of June. The school year is divided into 3 terms or 2 semesters. In the curriculum of all school included basic subjects such as Lithuanian, Mathematics, History, Science, Computer studies and modern foreign languages. Religious education is provided for all pupils, but parents can choose either to send their children to classes of religion or ethics.
Anglų kalba  Rašiniai   (3,45 kB)
Avril Lavigne
2009-12-22
Rock & roll wild child Avril Lavigne hit big in summer 2002 with her spiky-fun debut song "Complicated," shifting pop music into a different direction. Lavigne, who was 17 at the time, didn't seem concerned with the glamor of the TRL-dominated pop world and such confidence allowed her star power to soar. The middle of three children in small town Napanee, Ontario, Lavigne's rock ambitions were noticeable around age two. By her early teens, she was already writing songs and playing guitar. The church choir and local festivals and county fairs also allowed Lavigne to get her voice heard, and luckily, Arista Records' main man Antonio "L.A." Reid was listening. He offered her a deal, and at 16, Lavigne's musical dreams became reality. With Reid's assistance and a new Manhattan apartment, Lavigne found herself surrounded by prime songwriters and producers, but it wasn't impressive enough for her to continue. She had always relied on her own ideas to create a musical spark and things weren't going as planned. Lavigne wasn't disillusioned, though. She headed for Los Angeles and Nettwerk grabbed her. Producer/songwriter Clif Magness (Celine Dion, Wilson Phillips, Sheena Easton) tweaked Lavigne's melodic, edgy sound and her debut, Let Go, was the polished product. Singles such as "Complicated" and "Sk8er Boi" hit the Top Ten while "I'm With You" and "Losing Grip" did moderately well at radio. Butch Walker of the Marvelous 3, Our Lady Peace frontman Raine Maida and Don Gilmore (Linkin Park, Good Charlotte) signed on to produce Lavigne's second album, Under My Skin, which appeared in May 2004. ~ MacKenzie Wilson, All Music Guide. Unapologetically original. Unabashedly in your face. Avril Lavigne's 2002 debut Let Go gave young women a defiant voice and set it to music they could rock out to. Fourteen million albums and eight Grammy nominations later, the Canadian chanteuse returns with Under My Skin but if you're expecting a whole lot of the same, you've got another thing coming. This is not a girl who rests on her laurels. Under My Skin opens with the dramatic tracks "Take Me Away" and "Together," which set the scene for the kick-ass guitars and radio-ready chorus of "Don't Tell Me," a song of willful female empowerment that picks up where "Complicated" left off. From there it's a one-two punch of three-chord guitar licks ("He Wasn't") and head-bopping optimism ("Who Knows") alongside swirling, brooding melodies ("Freak Out") and moody tracks ("Forgotten," "Nobody's Home") that reveal a darker side of Avril Lavigne. "I grew up so much in the past two years," admits the Napanee, Ontario, native. "I've been through a lot, I've learned a lot, and experienced a lot both good and bad. These songs are about all of that, and each is very personal to me." Working with producers, Butch Walker (of the Marvelous 3), Raine Maida (of Our Lady Peace), Don Gilmore (Linkin Park, Pearl Jam), Avril co-wrote the dozen introspective songs on Under My Skin in near secrecy. "I'd just come off my world tour and got back to Toronto and was writing right away," the 19-year-old says. "I had no idea what I was going to do. No one did. People wondered if I'd run out of things to write about, but it was the opposite." After a lunch date with fellow Canadian singer-songwriter Chantal Kreviazuk turned into a major chick-bonding session, Avril and Chantal sat down to write. The chemistry was ineffable. "We got together one night and all of a sudden we had a song," she says. "No one knew what I was up to, not my management, not my label." The duo got together the next night and wrote another song. "We did that for two weeks and wrote 12 songs." Momentum took over and by summer Avril was moving into Chantal and her husband Raine Maida's Malibu house to record. "I was only off my tour for a couple of weeks, and I was ready to record," Avril recalls. The California air provided a needed escape from Avril's frantic life. "It was a great time for me, living out there, being out of the public eye, and having my independence. And my friendship with Chantal evolved into one of the best I've ever had." Chantal and Avril would spend all night in the studio perfecting the songs. During the day, Avril learned the city by driving to and from the studio and where ever she needed to be. No photos, no interviews, no pressure. Eventually they recorded most of the songs in Raine's studio, and those songs appear unaltered on Under My Skin. The rest of the tracks, co-written with her guitarist Evan Taubenfeld (and one track with former Evanescence guitarist Ben Moody), were cut just up the road. "I was involved in every aspect of making this record. I'm very hands-on," she says. "I knew how I wanted the drums, the guitar tones, and the structures to be. I understand the whole process so much better this time because I've been through it. I'm really picky with my sound."
Anglų kalba  Rašiniai   (11,54 kB)
Šiame darbe, panagrinėsiu - Lietuvos valstiečių kultūrinius bruožus. Bus apžvelgti senosios Lietuvos tvarkymosi aspektai, jų supratimas ir veiksmai. Trumpai apžvelgsiu šiuos bruožus: 1. Viešąją tvarką 2. Mokyklų steigimą 3. Valstiečių bendravimą 4. Kultūrinį judėjimą kaime . Šį punktą panagrinėsiu plačiau. Viešoji tvarka: Senosiose nuostatose ir instrukcijose nemažai buvo kalbama apie karčiamas. Kaimuose jas laikyti buvo draudžiama. Plačiai karčemų reikalai buvo išdėstyti 1588 m. Lietuvos Statute.
Istorija  Rašiniai   (5,64 kB)
Danija
2009-07-09
Danijos Karalystė - valstybė Europos šiaurinėje dalyje. Pietuose Danija ribojasi su Vokietija, likusią teritorijos dalį supa Šiaurės ir Baltijos jūros. Apie 1/3 šalies teritorijos yra salose, kita teritorijos dalis yra Jutlandijos pusiasalis. Danijai priklauso ir Grenlandija bei Farerų salos, kurios turi autonomiją. Politinė sistema Danija yra parlamentinė monarchija. Valstybės vadovas, turintis tik reprezentacines funkcijas yra karalius arba karalienė.
Geografija  Rašiniai   (5,78 kB)
Ledynmečiai
2009-07-09
Mes jau žinome, kad ties pusiauju vyrauja šiltas, bet drėgnas klimatas, o ties atogrąžom šiltas ir sausas. Taip pat esame girdėję, kad ašigaliuose labai šalta. Ten ir žiemą,ir vasarą baltas ledo sluoksnis dengia Arkties vandenyną, o žemynas apsigaubęs šviesia sniego anklode. Neklaužada vėjas ne šiaip sau pabučiuoja į žanduką, o kaip reikiant žnybia savo ilgais pirštais. Todėl paklausti koks žemynas vilioja savo atmosfera beveik kas antras atsako Amerika arba Afrika. Gal todėl, kad pas mus ne taip jau ir šilta. Per metus net keturis kartus pasikeičia metų laikai.
Geografija  Rašiniai   (5,76 kB)
Baltasis ryklys
2009-07-09
Baltasis ryklys – jūrų gyventojas. Jis gerai jaučiasi šiltame vandenyje.Tam,kad užsitikrintų reikiamą deguonies kiekį,jis turi nuolat plaukioti.vandenyje sau lygių priešų neturi,todėl vos pasirodęs baltasis ryklys sukelia siaubą. Baltasis ryklys vadinamas "baltąją mirtimi",jis gyvena visose šiltosiose jūrose.Šis plėšrūnas puola ruonius,delfinus bei kitas žuvis,atakuoja mažus laivelius,gali sudraskyti ir žmogų. Beveik visi jūros gyventojai - galimos ryklių aukos.Pagrindinis ryklio maistas – jūros žinduoliai – delfinai,ruoniai,bet jis gaudo ir žuvis.
Biologija  Rašiniai   (2,2 kB)
Senieji amatai
2009-07-09
Norint pažinti tautą, būtina pažinti pagrindinius jos užsiėmimus ir verslus, darbo įrankius, pastatus, apsirengimą, papročius. Kiekviena tauta per savo gyvavimo amžius sukuria tam tikras jai būdingas kultūros formas, rečiau sutinkamas kitose tautose. • Beveik visi medžio apdirbimo meistrai savo amato išmokdavo iš tėvų, padėdami jiems meistrauti, dirbdami statybose. Kiti eidavo mokytis pas dailides, iš pradžių pas juos dirbdami be atlyginimo. Būdavo, kad amatai pereidavo paveldėjimo keliu.
Istorija  Rašiniai   (5,41 kB)
Romanas “ Sakmė apie Juzą “ - tai poema lietuvių valstiečiui, sukūrusiam ir išsaugojusiam pagrindines nacionalinio charakterio vertybes. Juza atrodo lyg mitų herojus, kurio gyvenimas - tai beveik ritualinis aktas, siekiantis sutaikyti žmogų su žeme ir pačiu savimi, nešantis liaudiškojo humanizmo šviesą, darbu ir ištikimybe savo kraštui paženklintą sielą.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 6,27 kB)
Entertainment
2009-05-03
One of my favourite thing is poetry which helps me to understand the outside world, brings to my mind the strength of the human spirit, the beauty of man. Poetry helps me to educate myself. When I have some spare time I create poems too. I’m going to publish my creative work in the future. But I know I must work very hard if I want to charm my readers. I wont to appeal to people’s hearts & minds of people, to their feeling & ideals. I’m also interested in architecture so I like to visit the places where I can see how people lived in the past, old buildings, castles. I like Gediminas castle, which foundation is guarded by the “Iron wolf” legend.
Anglų kalba  Rašiniai   (3 psl., 8,08 kB)
Missing lessons
2009-02-19
Last school year 13 percent of secondary school pupils missed lessons because of spending time in Internet cafes. To tell the truth, I was shocked when found out this information. I think that nowadays need for entertainment wins against the necessity for knowledge.
Anglų kalba  Rašiniai   (1 psl., 7,76 kB)
Letter of complain
2009-02-05
Dear Madam, I am writing to complain about the pullover I bought in your shop two weeks ago. I am very dissatisfied with my bought because it was nothing like I expected.
Anglų kalba  Rašiniai   (1 psl., 2,51 kB)
Story
2009-02-05
That day, my life changed forever. Sue thought so when she had fallen into a deep hole and broken her leg. She thought she would die. Sue, a professional snowboarder, came to a skiing resort like every year.
Anglų kalba  Rašiniai   (1 psl., 2,76 kB)
Anglų k. rašinėlis ("Informal letter" tipo). Jame kvieti savo draugą pas tave pasisvečiuoti.
Anglų kalba  Rašiniai   (1 psl., 7,55 kB)
Anglų k. rašinėlis ("Book review" tipo) apie V. Mykolaičio-Putino knygą "Altorių šešėly".
Anglų kalba  Rašiniai   (1 psl., 3,72 kB)
Rašinių įžangos
2008-10-27
Lietuvių kalbos 16 rašytojų įžangos, visos rašytos, kad tiktų valstybiniam egzaminui. Gramatinės klaidos ištaisytos ir patikrintos mokytojos.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (3 psl., 8,28 kB)