Darbo tikslas: susipažinti su nuolatinės srovė dėsniais, varžos priklausomybe nuo temperatūros. Nustatyti tiriamų laidininkų varžas ir jų metalo savitąją varžą. Apskaičiuoti matavimų paklaidas ir, lyginant su žinyno duomenimis nustatyti, iš kokio metalo (lydinio) pagaminti tiriami laidininkai. Prietaisai. Teorinis eksperimento pagrindas. Nuolatinės srovės dėsniai. Grandinės varža. Savitosios varžos išraiška klasikinėje teorijoje. Darbo rezultatai. Išvados.

Kita  Laboratoriniai darbai   (3 psl., 57,76 kB)

Ką reikia žinoti apie elektros srovės poveikį žmogui? Kuo pavojinga srovė? Saugaus elgesio su elektros srove patarimai. 13 skaidrių.

Fizika  Pristatymas   (13 psl., 1,06 MB)

Reklamos priemonių internete analizė BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

Rinkodara  Diplominiai darbai   (60 psl., 2,65 MB)

Daug informacijos, kuri padės pasiruošti kalbėjimo temai: "kaip kinta lietuvių kalba keičiantis komunikacinėms reikšmėms?"

Lietuvių kalba  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (10 psl., 33,23 kB)

Siurblio – purkštuvo įpurškimo siurblys, didelio slėgio elektromagnetas ir purkštuvas sudaro vieną mazgą. Kompakriška konstrukcija su labai trumpais, detalių viduje integruotais didelio slėgio vamzdeliais tarp siurblio ir purkštuko padeda sukurti didelį, palyginti su kitomis įpurškimo sistemomis, įpurškimo slėgį, nes būna mažesni nuostolingi tūriai ir dėl to mažesni suslėgimo nuostoliai. Siurblių – purkštuvų maksimalus įpurškimo slėgis šiuo metu, atsižvelgiant į siurblio tipą, lygus 1800 – 2200 sunkvežimiams ir iki 2050 bar lengviems automobiliams.

Aplinka  Referatai   (10 psl., 38,98 kB)

Darbo užduotis. Išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas.

Fizika  Uždaviniai   (3 psl., 17,79 kB)

Elektrolizė fizikoje. Medžiagos išsiskyrimas ant elektrodų, tekant elektros srovei elektrolitų tirpalais, vadinamas elektrolize. Faradėjaus dėsnis. 1833 m. Anglų mokslininkas Maiklas Faradėjus aptiko ryšį tarp pratekėjusios elektros srovės ir elektrolizės metu ant elektrodo išsiskyrusios medžiagos kiekio. Jis teigia, kad ant elektrodo išsiskyrusios medžiagos masė m yra tiesiogiai proporcinga elektros srovės stipriui I, jos tekėjimo laikui t ir priklauso nuo medžiagos rūšies, t.y. m=kIt.

Elektronika  Pateiktys   (120,75 kB)

Jūrų ir vandenynų dugną modeliuojančios egzogeninės jėgos Čia veikia dvi jėgų grupės: tai ¬– paviršiaus modeliavimas veikiant judančiam vandeniui ir gravitaciniai procesai, vykstantys priedugnyje. Jūrų vanduo kartais gali veikti kaip cheminis reagentas.tačiau taip jis veikia tik bazines uolienas : graniyus, bazaltus, gneisus.Nuosėdinėms uolienos jūrų vandens cheminis poveikis yra nedinelis, kadangi jos, būdamos teriginės kilmės, jau prieš tai būna paveiktos intensyvaus cheminio dūlėjimo. Labiau jūrų ir vandenynų dugno reljefą veikia judantis vanduo. Bangavimą sukelia vėjas ir povandeniniai Žemės drebejimai.Pasiekusios karanta bangospradeda aktyvuų kranto performavimą.Aktyviausia bangų veikla gylyje iki pusės bangos ilgio. Tai pagrindinis litoralinius veiksnius skatinantis veiksnys, o litoralinai veiksniai yra svarbūs žmonijai.Jie gana intensyviai keičia kranto pabūdį,komplikuodami ūkininkavimą pakrantėse: užnešdami smėliu uostų prieigas, pralauždami pakrančių pylimus.Šie procesai vyksta ne tik jūrų ir vandenynų pakrantėse bet ir mažiuosne vandens baseinuose : ežeruose,tvenkiniuose.Jų mechanizmas yra analogiškas jūriniams,mažesni tik pačių procesų mastai. Pagrindinis veiksnys, formuojantis jūrų sroves, yra vėjas.Jis veikia iki 150m gylio vandens sluoksnį.Taigi bangavimas dugno reljefą veikia tik palyginti nedideliuose baseinuose.Žemės plutos drebėjimai taip pat gali sukelti vandens masių judėjimą. T.y cunami, cunamiai dažniausiai per trumpą laiką performuoja pakrantę ir seklųjį šleifą. Svarbus jūrų dugną formuojantisveiksnys – jūrų srovės. Jos gali būti įvairios kilmės : • Dreifinės,kylančios dėl nuolat pučiančio vėjo trinties į vandens paviršių; • Temperatūrinės- dėl šaltesnio ir sunkesnio vandens leidimosi gilyn; • Sūdrio, kylančios dėl didesnio druskingumo vandens leidimosi gilynį gelmę • Gradientinės – dėl dugno reljefo nuolydžio. Jūrų srovės gali būti klasifikuojamos priklausomai nuo jų pastovumo,periodiškumo, tekėjomo pobudžio, temperatūros, vertikalios padėties vandens masėje. Pastarosios skirstomos į paviršines, tarpines, gilumines ir priedugnio. Priedugnio srovės intensyviausiai veikia jūrų ir vandenynų dugno reljefą. Negiliuose baseinuose jos gali nuplauti nuosėdinių uolienų sluoksnius, kita vertus, jūrų srorės transporuoja labai daug smulkiagrūdės medžiagos ir dumblo. Labai svarbus ir jūrų dugne vykstantys gravitaciniai procesai. Jūros vanduo labai praskiedžia iš kontinentų suneštas nuogulas stipriai sumažindamas dalelių sankabumą. Dar vienas dažnas labai aktyvus reiškinys, vykstantis kontinentiniuose šlaituose – suspensijos srautai. Juos sudaro vertikaliai judantys nešmenimis prisontinto vandens srautai.Dėl prisotinimo nešmenimis srautas pasunkėja, įgyja didelį greitį (iki keliolikos km per h).srauto plotis 0,5 km., o nukeliauja jie daugiau kaip 1000km tokie srautai dažniausiai formuojai ties didžiųjų upių žiotimis. Pasikeitus apkrovoms toks srautas ima judėti žemyn, išgrauždamas šlaite gausius ir gilius konjonus. Jūros vanduo ir gravitaciniai procesai dažniausiai perklosto baseinų dugną. Dėl to giliuose vandenynų duburiuose ir abisalinėse lygumose vyksta sedimentacija (nuosėdų kaupimasis). Nešmenys į vandenynus patenka įvairiais keliais ; • Upėmis suplukdoma 18mlrd.t • Jūrų srovėmis perklostoma medžiaga. • Iš žemyno ledkalniais nunešama medžiaga 0,7mlrd.t • Iš žemynų vėjo atnešamos dulkės ir smėlis • Vulkanų ypač jūrinių 2 mlrd.t • Jūrų organizmai mirštantys ir besikaupentys dugne 1mlrd.t • Kosminių dulkiu prietaka 0,0005 mlrd. T Iš viso kas metat į pasaulinį vandenyną patenka iki 22 mlrd .t nešmenų.tai reiškia kad kas met sausumos paviršiuje nuardomas apie 0,05mm storio sluoksnis. Dar viena svarbi ir dažnai vandenynų dugne pasitaikanti forma – bangų aplyginti ugnikalniai (hajotai).tai kažkada buvę veiklūs vulkanai,siekę vandenyno paviršių.dėl banginių ir erozinių procesų jų kūgiai buvo sunaikinti paviršiaus beveik visiškai išlygintas. Jų pagrindai dėl skliautų svorio vėliau įsmuko, be to, ir izostatiniai judesiai bei Pasaulio vandenyno lygio svyravimai įtakojo tokių ugnikalnių grimzdimą.Manoma kad intensyviausiai hajotai formavosi mezojuje. Pagal A.Česnulevičiaus „Geoorfologija“

Geografija  Rašiniai   (6,01 kB)

1906–1915 m. toliau plėtojo veiklą visos iki 1905 m. įsikūrusios lietuvių politinės grupuotės. Tiesa, formaliai kaip partijos veikė tik dvi: Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Lietuvos demokratų partija (LDP). Abidvi buvo nelegalios. Negausios Tautiškosios lietuvių demokratų partijos (TLDP) raiška 1906 m. prislopo. Nerasdami nišos savarankiškai politinei veiklai, šios srovės šalininkai tenkinosi savo laikraščiu.

Politologija  Konspektai   (3 psl., 6,3 kB)

Elektrinių grandinių elementų pavadinimai, scheminiai ženklai, parametrai. SI sistemos vienetai. Dalinių bei kartotinių matavimo vienetų daugikliai ir pavadinimų pirmieji dėmenys. Svarbiausieji dėsniai. Formulės.

Elektronika  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 16,29 kB)

Lygintuvo veikimo principas: lygintuvas - prietaisas, skirtas kintamos srovės įtampos išlyginimui, paverčiant ją nuolatinės srovės įtampa. Transformatorius naudojamas tinklo įtampos keitumui reikiama įtampa apkrovoje ir apkrovos grandinės galvaniniam atskyrimui nuo tinklo. Lygintuvai gali būti vienpusiai (1 diodas), dvipusiai (2 diodai) arba tilteliniai (4 diodai). Vienpusiai lygintuvai yra mažos galios ir naudojami reliu maitinimui bei akumuliatorių pakrovimui. Dvipusių transformatorius su dviguba antrine apvija. Galima sakyti, kad jis sudarytas iš dviejų vienpusių lygintuvų su bendra apkrovos varža.

Elektronika  Laboratoriniai darbai   (5 psl., 78,35 kB)

Sinusinės elektros srovės grandinės. Sinusinės srovės grandinių savybės. Pereinamieji procesai tiesinėse elektros grandinėse. Operacinis pereinamųjų procesų skaičiavimo metodas. Magnetinės nuolatinių srautų grandinės. Nuolatinės srovės netiesinės grandinės. Kintamosios srovės netiesinės grandinės.

Elektronika  Paruoštukės   (3 psl., )

Išmatuoti įtampas ir sroves išsišakojusioje grandinėje. Patikrinti Kirchhofo dėsnių galiojimą.

Elektronika  Laboratoriniai darbai   (5 psl., 24,18 kB)

Ežeru vadinamas vandens plotas, tiesiogiai nesusisiekiantis su jūra arba vandenynu. Palankesnės sąlygos ežerams susidaryti yra drėgno klimato srityse, tačiau jei ežerus maitina daug upių arba jie susisiekia su požeminiais vandenimis, gali susidaryti ir labai sausringose srityse. Ežerą sudaro dvi pagrindinės dalys – duburys ir vandens masė. Vandens užpildyto ežero duburio seklioji dalis, kurią veikia srovės ir bangos, vadinama litorale (vandens užpildyto ežero duburio seklioji dalis, kurią veikia srovės ir bangos).

Kita  Referatai   (6,42 kB)

Gyvenime yra dalykų, prie kurių esame pripratę, su kuriais taip susijusi mūsų veikla, kad jų dingimas ar praradimas būtų pasaulio pabaiga. Pamėginkime įsivaizduoti bent minutėlei gyvenimą be elektros. Žmonija nežino ir neturi patogesnės, higieniškesnės ir universalesnės energijos kaip elektros energija. Ją galima perduoti tolimais atstumais,lengva paversti kitos rūšies energija.

Fizika  Referatai   (5,29 kB)

Darbo turinys. Ekvivalentinio šaltinio metodo taikymas tiesinėms elektros grandinėms skaičiuoti. Naudojama aparatūra 1. Reguliuojamos nuolatinės įtampos šaltinis. 2. Penki žinomų varžų rezistoriai. 3. Du voltmetrai, ampermetras. 4. Jungiklis.

Fizika  Laboratoriniai darbai   (1,99 kB)

Darbo užduotis. Remiantis visiškuoju vidaus atspindžiu, nustatyti cilindrinio lęšio lūžio rodiklį ir Briusterio kampą. Naudojant lazerio šviesą ir poliaroidą, patikrinti Maliu dėsnį. Teorinė dalis. Natūraliajai šviesai krintant Briusterio kampu iB (3.6 pav.) į dviejų skaidrių, vienalyčių aplinkų ribą su skirtingais lūžio rodikliais (n1 ir n2), atspindžio šviesa yra tiesiai poliarizuota.

Fizika  Laboratoriniai darbai   (3,29 kB)

Darbo tikslas. Išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas 2. Darbo metodika. Laboratoriniams darbams dažniausiai naudojami arba rodykliniai, arba skaitmeniniai matavimo prietaisai.

Fizika  Laboratoriniai darbai   (2,04 kB)

Džiazas, kaip muzikos rūšis, XX a. pradžioje atsirado JAV ir vėliau paplito visame pasaulyje. Plėtodamasis džiazas labai kito – galima išskirti keletą jo stilių, kurie vienas nuo kito skiriasi turiniu, charakteriu, nuotaika, instrumentų ir net skambėjimo ypatybėmis. Pradžioje džiazas buvo muzika, kurią atliko tik juodaodžiai muzikantai. Tik atsiradusi džiazo muzika, dažnai buvo traktuojama kaip foninė muzika, vėliau džiazas tapo populiaria šokių muzika, po to atsirado tokia džiazo atmaina, kurią tiksliausiai galima apibūdinti kaip koncertinę muziką, skirtą tik klausytis. Tarp vėlyvųjų džiazo muzikos stilių yra ir tokių, kurie muzikos sudėtingumu prilygsta “rimtajai” kamerinei ir avangardinei muzikai.

Muzika  Referatai   (8,42 kB)

Referatas yra apie Arkties vandenyną, konkrečiau nagrinejamas pjūvis esantis Arkties vandenyne su duotomis kordinatėmis. Hidrologinės savybės. Šio referato tikslas – Arkties vandenyno dugno reljefo ir geografinių objektų užfiksavimas pjūvyje Nr. 12 (Kolymos upės žiotys – Šiaurės ašigalis - Islandija) ir jų įvertinimas. Aprašyti tiriamo pjūvio geografinius, tektoninius, geomorfologinius elementus. Taip pat krantų ir dugno nuosėdų tipus, klimato veiksnius ir sezoninę oro cirkuliaciją. Pats svarbiausias šio referato tikslas kuo detaliau išsianalizuoti hidrologinę vandens storymės sezoninę kaitą: temperatūrą ir druskingumą (žiemos ir vasaros laikotarpio) bei vandens masių struktūrą.

Geografija  Referatai   (17,61 kB)

Darbo tikslas: susipažinti su galios stiprintuvo darbu. Išsiaiškinti, kaip kinta anodo srovės impulsų forma, kintant maitinimo, žadinimo įtampoms, apkrovimo varžai. Darbo užduotis: 1. Susipažinti su maketo schema. 2. Ištirti, kokią įtaką turi generatoriaus darbo rėžimui žadinimo įtampos Umb dydžio keitimas. 3. Ištirti, kokią įtaką turi generatoriaus darbo rėžimui priešįtampio Eb dydžio keitimas.

Elektronika  Laboratoriniai darbai   (1,38 kB)

1.Žmonių saugos kursas, sudetines dalys. Darbo apsaugos disciplina – tai kompleksinė socialinė techninė mokslo saka, nagrinėjanti teisines saugaus darbo organizavimo normas, darbo sąlygoms gerinti būdus, gamybinio traumatizmo, apsinuodijimų ir profesinių ligų profilaktikos klausimus, saugius technologinius procesus, apsaugos nuo elektros būdus, darbo higienos, gamybinės sanitarijos klausimus, statybos ir remonto saugaus darbo budus, apsaugos nuo gaisrų, sprogimų ir kitų avarijų būdus bei technikos priemones, įmonių projektavimui, planavimui ir atidavimui eksploatuoti keliamus reikalavimus

Kita  Konspektai   (4,82 kB)

Šiame darbe norėčiau aptarti ir palyginti, šių dviejų skirtingų epochų literatūros atstovus: N. Makiaveli ( Renesanso atstovas) ir Žaną žaką Ruso ( švietimo epocha). Pagrindinis šio darbo tikslas iškirti N. Makiavelio ir Ž. Ž. Ruso kūrybos panašumus ir skirtumus.

Istorija  Referatai   (10,31 kB)

Viskas apie šiuolaikinius mikroskopus. Pirmasis praktinis mikroskopas buvo pagamintas 1590 metais. Jis buvo sukurtas olandų mokslininko Zacharijaus Jenseno ir buvo sudarytas iš daugybės lęšių. 1610 Galilejo Galilejus šį mikroskopą pastebimai patobulino, tačiau jis visgi netapo labai plačiai taikytinas tų laikų moksle.

Fizika  Referatai   (5,71 kB)

Išplėstinis pamokos planas. Tema: Elektros energijos perdavimas ir gamyba Tipas: mišrus. Tikslai: a) supažindinti su kintamosios srovės generatoriaus veikimo principu; b) paaiškinti transformatoriaus sandarą ir veikimo principą;

Fizika  Konspektai   (2,54 kB)

Įvadas.1.Lietuvių meno dailės – tapybos aspektai.2.Lietuvių tapybos raidos bruožai XX amžiaus pradžioje.Istorinės tapybos raidos sąlygos.Realistinė tapyba Lietuvoje. Neoromantinė lietuvių kūryba.3. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio...

Dailė  Referatai   (13,67 kB)

Laidininko savitosios varžos matavimas. Priemonės: viela, ampermetras, voltmetras, jungiklis, liniuotė, slankmatis, jungiamieji laidai, srovės šaltinis. Taikome varžos formulę.

Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 5,99 kB)

Elektros energijos generavimas: saulės elementų masyvas. Energijos saugojimas: baterijos. Elektrinės galios kontrolė ir reguliavimas: RSJ (shunt junction regulator). Elektros energijos paskirstymas: galios paskirstymo blokas (angl. power distribution unit). Pagalbinės funkcijos. Palydovo stabilizacija. Energijos tiekimo sistema generuoja, saugo, kontroliuoja, reguliuoja ir paskirsto elektros energiją visoms palydovo borte esančioms sistemoms. Viena iš galimų, tačiau realiai neįgyvendinamų energijos šaltinių alternatyvų yra arba autonominis branduolinis generatorius, kurį būtų paprasčiausiai tiesiog per daug nesaugu montuoti palydove, arba kuro bakas, kuriame esantis kuras turėtų reaguoti su atitinkamu reagentu, kurio kiekis būtų toks, kad jo negalima būtų suderinti su 5 metų palydovo gyvavimo orbitoje trukme.

Elektronika  Referatai   (9 psl., 103,13 kB)

Darbo tikslas: susipažinti su TA paskirtimi, veikimo principu ir konstrukcija, taip pat numerių rinkiklio veikimo principu ir konstrukcija. Darbo užduotis: išsiaiškinti telefono stoties užėmimo principus; išsiaiškinti numerio informacijos perdavimo būdus; išnagrinėti telefono aparato veikimą pagal principinę schemą; išsiaiškinti kaip veikia vietinio efekto pašalinimo schema; išsiaiškinti kaip veikia numerių rinkikliai ir kaip perduodama numerio rinkimo informacija; susipažinti su šiuolaikinių TA ypatumais.

Elektronika  Laboratoriniai darbai   (11 psl., 393,78 kB)

Vincas Kudirka, pasirašinėjęs daugiausia V. Kapso slapyvardžiu, yra vienas iš žymiausių XIX a. paskutiniojo dešimtmečio lietuvių rašytojų bei kritinio realizmo atstovų. V. Kudirkos kūryboje plačiai atsispindėjo nacionalinė lietuvių tautos priespauda, liaudies neapykanta carizmui, atskiri nacionalinio išsivadavimo reiškiniai (kova dėl lietuviškos spaudos, dėl gimtosios kalbos teisių ir kt.). V. Kudirka buvo žymus lietuvių nacionalinio judėjimo srovės (“varpininkų”) ideologas bei vadovas, vienas iš talentingiausių to meto lietuvių publicistų, propagavęs kylančios lietuvių buržuazijos siekimus įsitvirtinti krašto ekonominiame ir kultūriniame gyvenime.

Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 8,74 kB)