Maironio eilėraščio "Nuo Birutės kalno" analizė 13 skaidrių. Pavadinimo reikšmė, vieta, tema, laikas ir kt.

Lietuvių kalba  Interpretacijos   (13 psl., 1,16 MB)

• rėmimasis grožinės literatūros ir kitų meno rūšių (dailės, muzikos, teatro, kino, fotografijos ir kt.) kūriniais; • rėmimasis kultūros istorijos faktais ir reiškiniais (pavyzdžiui, menininkų biografijomis, religija, filosofija); • rėmimasis istorijos žiniomis; • šiuolaikinės kultūros formų ir reiškinių (muziejų, festivalių ir pan.) suvokimas ir vertinimas; • rėmimasis lietuvių ir visuotinės kultūros ženklais; • rėmimasis kultūros ir mokslo autoritetų mintimis ir kt.

Filologija  Analizės   (5 psl., 22,48 kB)

Salomėja Nėris- didelio talento lyrikė, lietuvių tautos pasididžiavimas, ryškiausia romantinės pasaulėjautos kūrėja. Kurti pradėjo labai jauna ir išleido penkis gražius eilėraščių rinkinius: „Pėdos smėly“, „Diemedžiu žydėsiu“ ir kitus ir taip įsitvirtino geriausių gretose. Eilėraštis „Troškulys“- tai vienas gražiausių poetės kūrinių, kuriame atspindi lyrinio subjekto ir tėvynės ryšys. Eilėraščio pavadinimas „ Troškulys“- tai tarsi raktas į kūrinį. Šiame kūrinyje troškulys turi kiek kitokią-perkeltinę reikšmę.Tai –ne noras atsigerti vandens ir taip numalšinti troškulį, tai- dvasios troškulys, kada žmogus neturi to, ko ilgisi-gimtinės, ko trokšta jo širdis. Tokį troškulį sunku numalšinti. Jis praeitų tik tada, kai dvasia gautų to, ko trokšta. Eilėraštis pradedamas lyrinio subjekto dvasine būsena. Sieloje žaizda, išdeginta žarijomis. Tai reiškia, kad jos dvasinis pasaulis sužeistas, kenčiantis. Krūtinę maudžia skausmas- tai prarastos tėvynės ilgesys, liūdesys ir begalinis skausmas. Visa tai eilėraščio žmogui trukdo gyventi, būti tikru, pilnaverčiu žmogumi. Antroje strofoje įterpiamas pasakos motyvas apie avinėlio pėdą, iš kurios atsigėręs Joniukas pavirto avinėliu. Kaip tik to trokšta lyrinis subjektas: „Jei atrasčiau avinėlio pėdą/ Gimtajame takelyje išmintą...“. Tada lyrinis subjektas galėtų numalšinti troškulį, kuris maudžia jo krūtinėj, nes jis „atsigertų“ iš pėdos, esančios jo gimtinėje. Tėvynė yra vaistas žmogaus sielai, tik ji gali ją išgydyti „Troškulį galėčiau nuraminti“. Eilėraštyje aprašomas gimtinės vaizdas, kurį prisimena lyrinis subjektas. Tai – kalneliai, pievos, miškai. Viskas gražu ir miela ne tik akiai, bet ir širdžiai. Šie vaizdai- tai tarsi prarastos, bet mylimos tėvynės simboliai. Eilėraščio žmogus prisimena vandens šaltinį žalią, kada sėmė vandenį būdamas gimtinėje. Atmintyje iškyla margas ruduo, krintančiais geltonais beržo lapais. Kalbant apie tėvynę išryškėja žalia ir geltona spalva. Tai galėtų simbolizuoti ramybę, šviesą ir šilumą. Šios spalvos paryškina lyrinio subjekto jausmus ir prisiminimus apie gimtinę. Bet visa, kas gražu ir miela, visus malonius išgyvenimus užgožia juodoji širdgėla. Tai- tėvynės praradimas, skausmas, ilgesys. Juoda spalva dar labiau visa tai pabrėžia, nes juk ji simbolizuoja mirtį, vienatvę, netekimą. Bet apie šią nelaimę lyrinis subjektas net nežinojo, tai jam buvo netikėta ir kartu labai skausminga, nes juk nėra nieko baisiau ir skaudžiau, kaip būti atskirtam toli nuo tėvynės. Eilėraščio žmogus išgyvena ilgesį dėl tėvynės, bet jaučia, kad ir tėvynėje jo ilgisi „Dūsauja saulėlydžiu motulė...“. Nors lyrinis subjektas toli nuo Lietuvos, tačiau jis ne tik prisimena tėvynės vaizdus, jo atmintyje išlikę ir paukščių, gervių skridimo garsai. Tai tik patvirtina, koks stiprus ryšys sieja jį su gimtąja žeme. Jo atmintyje išlikę vaizdai apie rytmečio šalną, kuri būna ankstyvą rudenį, kada visa žolė baltuoja. Visi šie vaizdai- tai rudenio motyvai, kurie jungia lyrinį „aš“ su gimtine, jos gamta. Kaip ir visas eilėraštis, taip ir jo pabaiga liūdna. Lietuvoje likęs berželis liūdi, verkia šaltomis ašaromis. Tai reiškia, kad kenčia ne tik žmogus, netekęs tėvynė, bet ir visa gamta tai išgyvena. Ji – tarsi žmogus, ji turi jausmus, sielą ir širdį. Todėl galime sakyti, jog gamtą ir žmogų jungia stiprus ryšys, nes kai žmogus jaučiasi gerai, yra laimingas, tada ir gamta yra gyva, tarsi džiaugtųsi kartu su žmogumi, o jeigu žmogus liūdnas, vienišas, gamta tarsi apmirusi, jaučiamas liūdesys, vyrauja tamsios spalvos. Šiame eilėraštyje yra daug meninių priemonių. Labai gražios metaforos „maudžia troškulys krūtinėj“, „Dūsauja saulėlydžiu motulė“. Yra ir daugybė vaizdingų veiksmažodžių: maudžia, dūsauja, byra. Visa tai eilėraščiui suteikia vaizdingumo, labiau išryškinami jausmai ir išgyvenimai. Tėvynė- didžiausias kiekvieno žmogaus turtas, o ypač to, kuris jos neteko. Šis eilėraštis yra tarsi lyrinio subjekto monologas, kuriuo jis iškalba savo jausmus, troškimus ir išgyvenimus dėl prarastos tėvynės. Tačiau gimtinė visada gyvuos lyrinio subjekto širdyje, nors jis yra toli nuo Lietuvos. Eilėraščio veikėjas patriotas, mylintis ir gerbiantis savo tėvynę.

Literatūra  Analizės   (2 psl., 7,94 kB)

Čia aprašyti trys žymiausi romėnai : Markas Tulijus Ciceronas, Publijus Vergilijus Maronas ir Liucijus Anejus Seneka. Jų trumpa biografija ir svarbiausi bruožai

Lietuvių kalba  Konspektai   (5 psl., 24,95 kB)

Vandos Juknaites interpretacija. Asmens ir kurybos bruozai

Lietuvių kalba  Interpretacijos   (2 psl., 9,15 kB)

Darbas apie Nijole Miliauskaitę

Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (21 psl., 99,92 kB)

“Benamio dainas” sudaro tik keturi eilėraščiai, tačiau juose perteikiama benamio žmogaus išgyvenimai, mintys - visas vidinis pasaulis. Šių eilėraščių benamis - tai ne paprastas benamis, o žmogus, išginęs savo mintis, jausmus, savo sielą klaidžioti po nežinomybę tam, kad jie nesudūlėtų glūdėdami kažkur žmoguje, tam, kad pajaustų gyvenimą - praeitį ir dabartį. Apie ateitį eilėraščiuose nekalbama, gal net jos bijoma, tačiau giliai benamyje slypinti viltis žybteli paskutinėje dainoje.

Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 7,21 kB)

Socialogijos temos darbas

Sociologija  Referatai   (10 psl., 23,7 kB)

vandos juknaites apysakos stiklo salyje istraukos interpretacija. gera

Lietuvių kalba  Interpretacijos   (2 psl., 9,07 kB)

turėtų praversti tiems, kurie tingi skaityti ilgas ištraukas ar knygas, ši kūrinių santrumpa padės suprasti kūrinio esmę ir labai pagelbės rašant rašinius...

Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (23 psl., 42,8 kB)

Salomėja Nėris – žymiausia Lietuvos poetė, neoromantizmo atstovė, už eilėraščių rinkinį“Diedmežių žydėsiu“ gavusi valstybinę premiją. Jos moderniai kūrybai būdinga paprasta, jausmų jūroje paskendusi mintis. Daug menininkės išgyvenimų bei troškimų atsiskleidzia rinkinyje „Pėdos smėly“. Jame galima rasti eilėraštį“Tu taip toli“, puikiai parodantį poetės kūrybos ypatumus.

Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 8,94 kB)

Darbas apie mirtį LDK.

Istorija  Referatai   (26 psl., 58,71 kB)

Antanas Škėma - vienas žymiausių XX a. vidurio lietuvių prozininkų ir dramaturgų. Savo kūryboje jis išreiškė katastrofų laikotarpio žmogaus pasaulėvoką - vertybių griūties, žmogaus vidinio suskilimo, baimės, grėsmės, nevilties išgyvenimus. Šiai krizinei patirčiai jis rado ir tinkamą meninę kalbą - suaižytą, daugiasluoksnę, ataustą metaforomis ir simbolinėmis nuorodomis.

Lietuvių kalba  Referatai   (14 psl., 35,87 kB)

Pagrindindiniai šio amžiaus labiausiai paplitę muzikos stiliai ir jų šakos, kas jiems būdinga ir pagrindinės savybės.

Muzika  Referatai   (34 psl., 64,04 kB)

Šiuolaikinėje gamyboje darbo sąlygos būna labai įvairios ir sudėtingos. Nepaisant darbų saugos bei technologijos reikalavimų, užtikrinančių darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo aplinka neretai būna ne tik nepalanki dirbančiųjų sveikatai, bet kenksminga ir net pavojinga. Pavyzdžiui, darbo vietose išsiskiria daug šilumos, drėgmės, dulkių, kenksmingų ir nuodingų medžiagų, susidaro intensyviai cirkuliuojantys oro srautai, didelį triukšmą sukelia įvairūs mechanizmai, mašinos, staklės, presai, dirbančiuosius gali veikti rentgeno, radioaktyvūs spinduliai, elektromagnetinis, elektrostatinis laukas. Patalpose kartais gali susidaryti sąlygos, keliančios gaisro arba sprogimo pavojų.

Administravimas  Referatai   (28 psl., 116,1 kB)

B. Vilimaitė - lakoniškos prozos kūrėja. Rašytojai svarbu ne modernistinė saviraiška, bet objektyvus gyvenimo stebėjimas ir skvarbi socialinės tikrovės ir žmogaus vidinių būsenų analizė. Jai nerūpi gamtos grožio paslaptys bei tautinės kultūros formos, svarbiausia jai – žmogus. Į žmogaus gyvenimą B. Vilimaitė žvelgia paprastai ir aiškiai, stengdamasi kuo teisingiau aprašyti jo šviesiąją ir tamsiąją pusę, vengiant perdėto dramatizmo ir nepagrįsto idealizavimo.

Literatūra  Konspektai   (1 psl., 314,77 kB)

Dažnai girdime, kad lietuvių menininkų kuriamas menas yra provincialus ir tą girdime pačių tikriausių savo tautiečių, tačiau ši nuomonė, be abejo, yra klaidinga. Lietuva gali didžiuotis daugybe menininkų, kurie yra palikę gilų pėdsaką ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio meno istorijoje.

Lietuvių kalba  Kalbėjimo temos   (2 psl., 6,11 kB)

1904 m. gegužės 7 d. Rusijos caro dekretu buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas. Lietuva - vienintelis Europos kraštas, kur už knygą gimtąja kalba buvo tremiama į Sibirą, - tik XX a. pradžioje įžengė į viešo visuomeninio gyvenimo ir viešos kultūrinės veiklos kelią. Nesant kitų demokratijos institucijų, legali spauda tapo svarbiausia krašto interesų tribūna, lemtingu besiformuojančios pilietinės visuomenės savęs pažinimo ir susitelkimo veiksniu. Idealoginė cenzūra neleido visiškai atsiskleisti menininkams. Tuo metų kultūrą ir švietima griežtai kontroliavo valstybės saugumo organai. Atbudusios tautos dvasinės jėgos, ilgai slopintos, veržėsi į viešumą, kad tartų savo žodį visose srityse. Pirmasis atgautos lietuviškos spaudos dešimtmetis paženklintas staigiu kūrybinės energijos proveržiu ir stambių individualybių debiutais, kurie bus lemtingi visai šio šimtmečio lietuvių kultūros raidai.

Literatūra  Referatai   (37 psl., 100,25 kB)

Granausko proza universali tuo, kad jis tiesiai žiūrėjo į istoriją, į laiko gilumą ir praeities kultūrą. Rašytojo kūrybos centre atsiduria kaimas, nes pastoviosios vertybės geriausiai likusios būtent valstiečio sąmonėje.

Literatūra  Pateiktys   (27 psl., 213,15 kB)

Gimė 1937 m. liepos 12 d. Kaune. Augo žymaus gydytojo šeimoje, buvo supama kultūros. Po tėvo mirties ji, sesuo ir motina gyveno sunkiai, persikėlė į Vilnių. Vilniaus universitete baigė lituanistiką. Taip pat mokėsi dainavimo, turėjo ryškių gabumų. Dirbo „Literatūros ir meno“, „Kalba Vilnius“, „Naujojo dienovidžio“ redakcijose. Užaugino dukrą Ūlą, dailininkę, ir dukraitę Kamilę. 1996 m. apdovanota Baltijos Asamblėjos premija.

Lietuvių kalba  Pateiktys   (16 psl., 35,26 kB)