Ištiestos į priekį rankos, delnai be odos ieško už ko pagrėbti, pasiremti- kas išreiškia poreikį kontakto su pasauliu. Kojos išreiškia judesį. Bet žmogus prarado kontaktą, sąsają su realybe, liko tik krentančių galūnių, raumenų skausmas (tai apžvelgsiu vėliau). Kairėje kojoje ir krūtinės ląstos srityje matomi išsikišę, atdari stalčiukai, beje tušti. Jie puikiai parodo paslaptingojo gyvenimo metaforą. Tai yra motyvas, kuri kūrėjas noriai naudoja. Paslaptingi stalčiai asmeniniame psiche darbo stale parodo slaptus mūsų troškimus, kiekvienas stalčius

Filosofija  Analizės   (5 psl., 572,81 kB)

Grožėjimosi objektas Antano Baranausko „Anykščių šilelyje“ – remdamiesi kūriniu ir savo patirtimi aptarkite, ar grožis gali tapti argumentu ir raginimu etiškam elgesiui.

Literatūra  2012 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 13,81 kB)

viskas apie simbolizma

Lietuvių kalba  Dokumentai   (21 psl., 42,27 kB)

Pastaraisiais dešimtmečiais prieštaravimai tarp žmogaus veiklos ir gamtos tapo viena iš aktualiausių problemų. Pasak Giedros Gurevičiūtės, „gamtos išsaugojimas šiandien mums įgyja „Nojaus laivo“prasmę“. Sparčiai plėtojant pramonę ir urbanizaciją, nepaprastai buvo nuniokota gamta, padidėjo aplinkos užterštumas, dėl to sutriko ekologinės sistemos „žmogus – gyvoji gamta“ pusiausvyra. Neracionalaus gamtos išteklių naudojimo, oro, dirvos, vandens taršos pasekmės dabar juntamos ne tik pagrindiniuose pramoniniuose – industriniuose rajonuose, bet ir visoje planetoje. Kadangi biosfera nepajėgia natūraliai apsivalyti, didėja pavojus žūti Žemėje gyvuojančiai civilizacijai. Akivaizdu, kad daugelis aplinkos apsaugos problemų yra vienaip ar kitaip susijusios su šalies ekonomikos plėtra. Todėl siekiant išsaugoti švarią ir sveiką aplinką vis daugiau atsakomybės tenka ūkio sektoriui. Europos Komisija pabrėžia, kad labai svarbu pramonės įmonėse plėtoti prevencines aplinkos apsaugos priemones, didinti valstybės institucijų vaidmenį.

Lietuvių kalba  Kursiniai darbai   (12 psl., 18,52 kB)

"Kalba.lt" parengtas išsamus planas su komentarais, skirtas ruoštis kalbėjimo įskaitai.

Lietuvių kalba  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (1 psl., 7,17 kB)

Antano Baranausko poemos "Anykščių šilelis" analizė. Ką "Anykščių šilelis" kalba XXI amžiaus žmogui?

Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 6,92 kB)

esu nuobodus tinginys tingintis visko ieskoti :D

Biologija  Pristatymas   (17 psl., 21,4 kB)

Kuo patraukli memuarinė literatūra?

Lietuvių kalba  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (1 psl., 8,22 kB)

turėtų praversti tiems, kurie tingi skaityti ilgas ištraukas ar knygas, ši kūrinių santrumpa padės suprasti kūrinio esmę ir labai pagelbės rašant rašinius...

Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (23 psl., 42,8 kB)

Akmenės krašto visuomenė labai brangina ir tausoja istorijos ir kultūros paveldą. Akmenės rajone yra 194 kultūros paveldo objektai, Simono Daukanto ir Lazdynų Pelėdos memorialiniai muziejai. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro sąraše įrašyta 110 objektų, Laikinosios apskaitos istorijos ir kultūros paminklų sąraše - 9 objektai, Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąraše - 2 objektų, Laikinosios apskaitos istorijos ir kultūros paminklų, Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąraše - 20 objektų, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše – 17, kilnojamųjų kultūros vertybių – 36. Pagal tipologiją: archeologinių vietų sąraše – 11, laidojimo vietų – 76, mitologinių vietų – 1, monumentų – 34, statinių kompleksų – 24, statinių – 12 objektų. Saugomi kraštovaizdžio objektai yra atskiri arba sudarantys grupes gamtos objektai ir nekilnojamosios kultūros vertybės, saugomi dėl jų mokslinės, kultūrinės, pažintinės ir kitokios vertės. Šalyje yra 386 saugomi gamtos objektai (medžiai, šaltiniai, akmenys, reljefo formos ir kt.) bei 3719 saugomų kultūros objektų (dvarai, bažnyčios, pilkapiai ir kt.). Gamtos ir kultūros paminklai yra vertingiausi saugomi kraštovaizdžio objektai, Vyriausybės nutarimu skelbiami paminklais. 2000 metais šalyje buvo 159 gamtos ir 965 kultūros paminklai.

Apskaita  Referatai   (10 psl., 93,47 kB)

M.Valančius - lietuvių grožinės prozos pradininkas - gimė 1801m. vasario 16d. Nasrėnų kaime, netoli Salantų (Kretingos raj.) turtingo valstiečio šeimoje. Mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų mokykloje, Varnių kunigų seminarijoje, Vilniaus dvasinėje akademijoje. 1828m. M.Valančius tapo kunigu. Jis užėmė aukštas pareigas: buvo Vilniaus ir Peterburgo dvasinių akademijų profesorius, Varnių dvasinės seminarijos rektorius, o nuo 1850m. - Žemaičių vyskupas.
   

Lietuvių kalba  Kita   (11 psl., 93,08 kB)