Viešoji politika Viešasis administravimas Tradicinis viešojo administravimo modelis Modernaus viešojo administravimo modelio formavimasis Motyvacija viešajame administravime Visuomenės (viešasis) interesas Biurokratija Weberis – biurokratija kaip racionalumas Biurokratijos atsiradimo sąlygos Weberio teorija – atspirtis kitiems teoretikams Poweberinės teorijos Šiukšliadėžės modelis Visuomeninio pasirinkimo modeliai • Biurokratija kaip perteklinė pasiūla • Biurokratija kaip dydžio maksimizavimas • Biurokratija kaip nekontroliavimas • Biurokratija kaip privatus pasirinkimas

Politologija  Referatai   (25 psl., 45,51 kB)

Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967) - poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros tyrėjas, vienas iškiliausių XX a. pirmosios pusės lietuvių kultūros veikėjų ir filosofų. Nors Vincas Mykolaitis-Putinas labiausiai Lietuvoje yra žinomas kaip XX a. pradžios Lietuvos poetas ir prozininkas, garsus simbolistiniais eilėraščiais ir ypač savo garsiuoju romanu „Altorių šešėly“, tačiau jis taip pat buvo ir vienas žymiausių Lietuvos filosofų, kurio didelę kūrybinio palikimo dalį sudaro įvairios filosofinės studijos, straipsniai, pasisakymai. V. Mykolaitis-Putinas buvo katalikiškosios pakraipos inteligentų sluoksnių atstovas, daug nagrinėjęs tautiškumo, tautinės valstybės idėjas, tyrinėjęs Lietuvos istorinius aspektus, istorinę tautos sąmonę. 1959–1969 metais buvo išleisti net dešimt V. Mykolaičio-Putino „Raštų“ tomų. V. Mykolaičio-Putino filosofinėje mąstysenoje ypač svarbi individo, tautos ir žmonijos samprata bei glaudūs ryšiai tarp jų, vieninga jų dermė. V. Mykolaičiui-Putinui svarbiausia yra individas, individualumas, individo teisės ir tik paskui eina tauta. Pačios svarbiausios jo tautiškumo, tautinės sąmonės, tautos gyvasties ir ypač tautinės kultūros idėjos yra paremtos istorinėmis interpretacijomis ir, anot jo, geriausiai atsiskleidžia būtent per tautos kūrybą.

Politologija  Namų darbai   (6 psl., 27,44 kB)

TURINYS ĮVADAS 3 I. KAS YRA ŽINIASKLAIDA? JOS TIKSLAS 4 II. ŽINIASKLAIDOS VAIDMUO PEREINAMUOJU LAIKOTARPIU 5 III. ŽINIASKLAIDOS TEIKIAMA NAUDA VISUOMENEI. JOS POVEIKIS 8 IV. KAS YRA POLITIKA? 10 V. ŽINIASKLAIDA ŠIUOLAIKINĖJE POLITIKOJE 11 VI. POLITINIS ŽINIASKLAIDOS POVEIKIS 12 VII. ŽINIASKLAIDA KAIP POLITINĖS ARENOS DALYVĖ 13 IŠVADOS 15 LITERATŪRA 16

Politologija  Referatai   (16 psl., 23,92 kB)

XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios administraciniam valdymui budingos vadybinių ir demokratinių vertybių įsitvirtinimo tendencijos, kai viešojo sektoriaus organizacijos siekia sudaryti palankias salygas reikštis individo laisvei ir iniciatyvai. Vienu svarbiausiu veiksniu tampa valstybės tarnautojų mokymas, modernių kvalifikacijų suteikimas. Modernizuojant valdymą formuojasi nauji viešojo administravimo principai, kuriuos daugėlis tyrinėtojų įvardija Naujuoju viešuoju valdymu. Naujasis viešasis valdymas – tai viešojo administravimo modelis su šiek tiek kitose vietose sudėliotais akcentais – su platesniu piliečių dalyvavimu valdyme, korupcijos nebuvimu, skaidrumo, atsakomybės ir kitų moralinių-etinių savybių iškėlimu, geru tarpinstituciniu bendradarbiavimo atvirumu, skaidrumu, socialiniu teisingumu, bei aktyvia nevyriausybinių organizacijų veikla. Ir nors Naujasis viešasis valdymas dar nėra tapęs kasdiene administracijos elgsena, bet šiuolaikinių socialinių mokslininkų, politikų ir administratorių vis dažniau pabrėžiamas tarptautiniuose forumuose ir seminaruose kaip siektinas modelis, kuris gali sutrukdyti tolesnei viešojo sektoriaus ir viešojo administravimo diskreditacijai. Naujasis viešasis valdymas skatina administracines technologijas: klientų aptarnavimą, sutartis, sudaromas darbų atlikimo pagrindu, konkurenciją, rinkos lengvatas ir dereguliaciją.

Politologija  Referatai   (10 psl., 27,12 kB)

Darbas apie Naująją valstybės tarnybą. Darbas išsamus, gautas aukštas įvertinimas

Politologija  Referatai   (16 psl., 21,16 kB)

Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau kyla nepasitenkinimas vyriausybės sprendimais remti vienas ar kitas šakines ar socialines grupes: verslininkai nepatenkinti parama žemės ūkiui, ūkininkams ši parama atrodo per maža, švietimo įstaigų darbuotojai nepatenkinti jiems skiriamomis lėšomis ir pan. Viena senokai išpopuliarėjusi teorija sieja valstybės ekonominę plėtrą su interesų grupių įtaka vyriausybei, parlamentui ir kitoms viešosioms institucijoms. Kuo daugiau galimybių turės interesų grupės įtakoti vyriausybę ir rinką reguliuojančias institucijas, kuo interesų grupių įtaka bus stipresnė, tuo didesnė bus tikimybė, kad vis daugiau šalies išteklių bus nukreipiama tų interesų grupių norams tenkinti ir šitaip bus stabdoma šalies ekonominė plėtra. Vykstant stipriems socialiniams ir politiniams pokyčiams, pavyzdžiui, karams ar revoliucijoms, ryšiai tarp interesų grupių ir valdžios gali būti suardomi, todėl po tokių sukrėtimų ekonominės plėtros tempai padidėja. Tačiau po kiek laiko ryšiai nusistovi, interesų grupių įtaka valdžios institucijoms sustiprėja ir jos išsireikalauja vis daugiau biudžeto lėšų ir kitų apsaugos priemonių likusio ūkio sąskaita. Svarbų vaidmenį politinėse sistemose, ypač demokratinėse, vaidina interesų grupės – organizuotos piliečių grupės, siekiančios, kad valstybė vykdytų tam tikrą politiką konkrečioje srityje (Shively, 219). Nors demokratijos teorija daugiau kalba apie individo teises, realiame gyvenime politinė valdžia apskritai ir tuo labiau valstybinė valdžia, turi skaitytis pirmiausia su didelių grupių – inteligentijos, darbininkų, fermerių, verslininkų interesais. Politika vyksta pagrindinai grupių lygyje, o jos dalyviai yra ne tik politinės partijos, judėjimai ir valstybinės institucijos, bet ir siauresnės interesų grupės.

Politologija  Kursiniai darbai   (33 psl., 53,35 kB)