Apie Ventės ragą.

Kita  Referatai   (9 psl., 763,31 kB)

1. Įtaigiai, vaizdžiai ir suprantamai pristatyta senoji lietuvių mitologiją. 2. Padeda suvokti lietuvių tautos mitologijos savitumą ir poreikį ją branginti, turtinti ir saugoti nuo išnykimo. 3. Sistemiškai pateikta lietuvių dievų, deivių ir mitinių būtybių įvaizdžiai. 53 skaidrės

Lietuvių kalba  Pateiktys   (53 psl., 6,02 MB)

Kursinis darbas apie strucius, is ju gaunama produkcija.

Maistas, sveikata, higiena  Kursiniai darbai   (21 psl., 696,24 kB)

ĮVADAS PAUKŠČIŲ GRIPAS REKOMENDUOJAMOS PROFILAKTINĖS PRIEMONĖS PAUKŠČIŲ GRIPAS PASAULYJE PAUKŠČIŲ GRIPAS LIETUVOJE KIAULIŲ GRIPAS KAIP UŽSIKREČIAMA KIAULIŲ GRIPU SIMPTOMAI KIAULIŲ GRIPO PAVOJUS GRIPO DIAGNOZAVIMAS KAIP APSISAUGOTI NUO KIAULIŲ GRIPO KIAULIŲ GRIPO GYDIMAS KIAULIŲ GRIPAS LIETUVOJE NUMATYTOS PREVENCINĖS PRIEMONĖS PANDEMIJA: PROGNOZĖS IR PREVENCIJA KIAULIŲ GRIPO UŽKRATAS PALEISTAS TYČIA IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

Darbo ir civilinė sauga  Referatai   (15 psl., 32,36 kB)

Gimė Anykščių Jurdzike, valstiečių šeimoje. 1841-1843 m. tėvas mokė jį skaityti ir rašyti lenkiškai. 1845-1848 m. žiemomis lankė pradinę mokyklą Anykščiuose, vasarą ganydavo gyvulius. 1848-1849 m. Gelvonuose buvo klebono Danevičiaus tarnu. Pagal A. Baranausko dienoraščius, tarp 1848 ir 1851 m. jis išmokęs rusiškai. 1851-1853 m. buvo nusiųstas mokytis į Rumšiškių raštininkų mokyklą. Po jos baigimo dirbo valsčių kanceliarijose Sedoje, Vainute, Skuode, Raseiniuose (1853-1856 m.).Tebedirbant Sedoje su jo eilėraščiais susipažino Telšiuose gyvenanti lenkiškai rašiusi poetė Karolina Pronievska (Proniewska, Praniauckaitė, Praniauskaitė). Ji atkreipė į A. Baranauską savo brolio prelato Otono Pronievskio, įtakingo vysk. Valančiaus sekretoriaus ir Utenos klebono dėmesį, kuris paskatino A. Baranauską stoti į Varnių seminariją.

Lietuvių kalba  Referatai   (17 psl., 1016,73 kB)

Šiuo metu Lietuvoje yra 5 Lietuvos nacionaliniai parkai. Keturi išjų buvo įkurti 1991 m. po nepriklausomybės atkūrimo. Šiuo metu visi nacionaliniai parkai užima 2,3 % Lietuvos teritorijos. Nacionalinis parkas – valstybės valdoma teritorija, kurioje saugomos tam kraštui būdingas kraštovaizdis, savitos gyvenvietės, kultūros vertybės. Skatinamas pažintinis turizmas, tikslas – supažindinti lankytojus su gamtos ir kultūros vertybėmis. Žmonių veikla ribojama, derinama su gamtos apsauga. Pirmasis nacionalinis parkas buvo įkurtas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Šiaurės Amerikoje, nes čia per kelis šimtus metų nuo pirmųjų europiečių pasirodymo milžiniški miškų plotai buvo iškirsti, išdeginti, o stepės ir pusdykumės išartos. Beatodairiškas gamtos alinimas ir niokojimas padarė didžiulę žalą Šiaurės Amerikos gamtai. Susiklosčiusi padėtis paskatino amerikiečius susirūpinti gamtosauga: priimti įstatymus, draudžiančius arba ribojančius žmonių ūkinę veiklą gražiausiuose gamtos kampeliuose. Iš pradžių priimta įstatymų draudžiančių kai kuriose teritorijose apsigyventi, dirbti arba parduoti žemę. Ilgai rūpintasi išsaugoti tik miškus. Vėliau imta saugoti retas bei nykstančias gyvūnų rūšis, įspūdingus ugnikalnių, ežerų, upių kraštovaizdžius. Pirmas nacionalinis parkas vadinosi Jeloustono Nacionalinis Parkas (Yellowstone National Park), kuris yra daugiause Vajominge, su mažom dalim Montanoje ir Aidahe.

Vadyba  Referatai   (15 psl., 53,69 kB)

KĖKŠTAS Mažesnis už varną, rusvai pilkas, su juodais sparnais, uodega, baltu antuodegiu ir skersinėmis juostomis sparnuose. Sparno priekyje ryškiai mėlyna, su juodais dryžiais dėmė.... Gyvena mišriuose miškuose, miškų pakraščiuose, laukų apsauginiuose želdiniuose, parkuose bei stambesniuose miestų želdiniuose, ypač jei ten yra spygliuočių. Kėkštai akylūs ir labai triukšmingi paukščiai. Čaižiu čerškimu įspėja miško gyventojus apie kiaunės, lapės, pelėdos ar žmogaus pasirodymą. Veisimosi metu elgiasi ypač atsargiai ir tyliai Rudenį ir žiemą kėkštai gyvena nedidelėmis grupelėmis, po 3-5 (10) paukščius, arba poromis. Jie aplanko žvėrių šėryklas, pamiškės sodybas, lesyklėles. Kėkštų balsai labai įvairūs. Antroje žiemos pusėje, pavasarį, o kartais ir rudenį galima išgirsti juos kniaukiant arba šnypščiant. Kėkštas pamėgdžioja varnėną, suopį, net gervių klyksmą. Giesmė tyli.

Biologija  Referatai   (290,29 kB)

Medžioklė – seniausias žmonijos verslas.Apie tai byloja akmenyse iškaltos arba nupieštos senovės medžioklės scenos.Ankstyvajame paleolite buvo medžiojama pačiais primityviausiais įrankiais – mažomis, bet aštriomis akmens nuolaužomis, smailiais pagaliais ir.t.t.Perversmą medžioklėje padarė ugnis.Sparčiai tobulėjo medžioklės įrankių – strėlių, antgalių, peilių, durklų, iečių, kirvių – gamybos technika.Mezolite medžioklės ginklai dar labiau ištobulėjo – atsirado primityvūs lankai ir strėlės.Šiuo laikotarpiu žmogus prisijaukino sumanų laukinį žvėrį – šunį. Šiuolaikiniai įrankiai, naudojami laukinių žvėrių medžioklėje, skirstomi į dvi grupės: aktyvius ir pasyvius.Pirmajai priklauso medžiokliniai lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šautuvai su optiniais taikikliais ar be jų, lankai ir arbaletai su optiniais taikikliais ar be jų, ir tinklai, o antrajai – selektyvieji spąstai, kilpos, duobės, gaudyklės, venteriai. Šautuvas, kuriuo medžiojami paukščiai ir žvėrys, vadinamas medžiokliniu.Tai lygiavamzdis šautuvas.Jais šaudoma šratais, kulkomis ir karteče.Šaudant šratais galima nušauti bet kokį, net patį mikliausį paukštį.Išsisklaidę šratai pažeidžia didelį plotą, nekeliant kitiems pavojaus – šratai toli nelekia. Lygiavamzdžiu medžiokliniu šautuvu galima šaudyti ir specialiomis kulkomis.Iš 95-110 metrų atstumo 12 ar 16 kalibro kulkomis galima nušauti bet kokį žvėrį: šerną, briedį, elnią. Medžiokliniai lygiavamzdžiai šautuvai užtaisomi pro uoksą šoviniu, kurio tūtelės (gilzės) centre yra kapsulė. Medžiokliniai šautuvai yra vienvamzdžiai, dvivamzdžiai ir trivamzdžiai (kombinuoti), taip pat užtaisomi vienu šoviniu, su dėtuvu, kuriame telpa keletas šovinių ir automatiniai. Medžiokliniai šautuvai vienas nuo kito skiriasi kalibru, gamybos būdu, vazdžių skaičiumi ir paskirtimi – sportiniai, medžiokliniai, pramoniniai, stendiniai. Vienvamzdis medžioklinis šautuvas – paprasčiausias, pigiusias ir labiausiai paplitęs.Gaminami 12,16,20,28 ir 32 kalibro.Lietuvoje labiausiai paplitę šautuvai, pagaminti buvusioje Sovietų Sąjungoje: IŽ -17,IŽ -18.Šautuvo vamzdis gale truputį susiaurėja, o sienelės plonėja.Šautuvo masė yra 2,4-2,7 kg.Svarbiausias trūkumas – lėtas šaudymas, nes negalima neužtaisius šauti antrą kartą.Šio trūkumo neturi šautuvai su dėtuvu ir automatiniai. Medžiokliniai šautuvai su dėtuvu – gaminami Vakarų šalyse.Jie labai patogūs, nes užtaisomas vieną kartą galima greitai šauti 5-6 kartus. Dažniausias Vinčesterio tipo 6 šovinių greitašaudis.Juo galima taikliai šaudyti toli esančius žvėris arba aukštai skrendančius paukščius. Automatiniai medžiokliniai šautuvai – tai labiausiais paplitę ir medžiotojų mėgstami šautuvai.Lietuvoje naudojami Brauningo sistemos penkiašūvių šautuvai.Gaminami 87 šautuvo modeliai.Tai puikus, labai taiklus šautuvas, šaunantis iki 65 metrų.Brauningo pavyzdžiu gaminamas Tuloje TOZ-MC-21. Šautuvo pagrindinės detalės chruomotos.Trūkumas šių šautuvų – jie blogai apsaugoti nuo drėgmės, dulkių ir todėl juos dažnai reikia išardyti ir valyti.Be to jie labai netaiklūs ir gana sunkūs. Dvivamzdžiai uoksiniai medžiokliniai šautuvai – tai senos , bet patikimos konstrukcijos (centrinio taikymo) šautuvai.Nusileisdami automatiniams šautuvams greitošaudoje, jie patogesni, paprastesni, saugesni. Šautuvas užtaisomas dviem šoviniais .Iš jo galima šauti iš eilės arba kartu abiem šoviniais, naudojant skirtingo numerio šratus.Tai labai praktiškas šautuvas, nes, sugedus vienam vamzdžiui (tiksliau – mechanizmui), galima šaudyti iš kito.Žinomi modeliai IŽ-27, TOZ- 34.Tarp Lietuvos medžiotojų labiausiai paplitę įvairių tipų buvusioje Sovietų Sąjungoje gaminami šratiniai dvivamzdžiai medžiokliniai šautuvai. Kombinuotas (trivamzdis) medžioklinis šautuvas -šio tipo šautuvuose įtaisyti du lygūs ir vienas graižtvinis vamzdžiai. Tinka medžioti kalnuose ir stambius žvėris.Šaudoma trivamzdžiais šautuvais, kaip ir dvivamzdžiais.Tačiau trivamzdis šautuvas yra sukesnis, nes yra dar vienas vamzdis. Tačiau trivamzdžiais šautuvais šaudyti į tolį esančius objektus gerokai sunkiau, negu paprastu karišku karabinu arba šautuvu.Iš jo galima pataikyti į objektą, esantį už 80-150 m., bet ne toliau.Paplitę TOZ-28 ir aukščiausios klasės MC-30-09, kurio vamzdžiai uždaromi dvigubomis spynomis.

Istorija  Rašiniai   (13,42 kB)

Medžioklė – seniausias žmonijos verslas.Apie tai byloja akmenyse iškaltos arba nupieštos senovės medžioklės scenos.Ankstyvajame paleolite buvo medžiojama pačiais primityviausiais įrankiais – mažomis, bet aštriomis akmens nuolaužomis, smailiais pagaliais ir.t.t.Perversmą medžioklėje padarė ugnis.Sparčiai tobulėjo medžioklės įrankių – strėlių, antgalių, peilių, durklų, iečių, kirvių – gamybos technika.Mezolite medžioklės ginklai dar labiau ištobulėjo – atsirado primityvūs lankai ir strėlės.Šiuo laikotarpiu žmogus prisijaukino sumanų laukinį žvėrį – šunį. Šiuolaikiniai įrankiai, naudojami laukinių žvėrių medžioklėje, skirstomi į dvi grupės: aktyvius ir pasyvius.Pirmajai priklauso medžiokliniai lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šautuvai su optiniais taikikliais ar be jų, lankai ir arbaletai su optiniais taikikliais ar be jų, ir tinklai, o antrajai – selektyvieji spąstai, kilpos, duobės, gaudyklės, venteriai. Šautuvas, kuriuo medžiojami paukščiai ir žvėrys, vadinamas medžiokliniu.Tai lygiavamzdis šautuvas.Jais šaudoma šratais, kulkomis ir karteče.Šaudant šratais galima nušauti bet kokį, net patį mikliausį paukštį.Išsisklaidę šratai pažeidžia didelį plotą, nekeliant kitiems pavojaus – šratai toli nelekia. Lygiavamzdžiu medžiokliniu šautuvu galima šaudyti ir specialiomis kulkomis.Iš 95-110 metrų atstumo 12 ar 16 kalibro kulkomis galima nušauti bet kokį žvėrį: šerną, briedį, elnią. Medžiokliniai lygiavamzdžiai šautuvai užtaisomi pro uoksą šoviniu, kurio tūtelės (gilzės) centre yra kapsulė. Medžiokliniai šautuvai yra vienvamzdžiai, dvivamzdžiai ir trivamzdžiai (kombinuoti), taip pat užtaisomi vienu šoviniu, su dėtuvu, kuriame telpa keletas šovinių ir automatiniai. Medžiokliniai šautuvai vienas nuo kito skiriasi kalibru, gamybos būdu, vazdžių skaičiumi ir paskirtimi – sportiniai, medžiokliniai, pramoniniai, stendiniai. Vienvamzdis medžioklinis šautuvas – paprasčiausias, pigiusias ir labiausiai paplitęs.Gaminami 12,16,20,28 ir 32 kalibro.Lietuvoje labiausiai paplitę šautuvai, pagaminti buvusioje Sovietų Sąjungoje: IŽ -17,IŽ -18.Šautuvo vamzdis gale truputį susiaurėja, o sienelės plonėja.Šautuvo masė yra 2,4-2,7 kg.Svarbiausias trūkumas – lėtas šaudymas, nes negalima neužtaisius šauti antrą kartą.Šio trūkumo neturi šautuvai su dėtuvu ir automatiniai. Medžiokliniai šautuvai su dėtuvu – gaminami Vakarų šalyse.Jie labai patogūs, nes užtaisomas vieną kartą galima greitai šauti 5-6 kartus. Dažniausias Vinčesterio tipo 6 šovinių greitašaudis.Juo galima taikliai šaudyti toli esančius žvėris arba aukštai skrendančius paukščius. Automatiniai medžiokliniai šautuvai – tai labiausiais paplitę ir medžiotojų mėgstami šautuvai.Lietuvoje naudojami Brauningo sistemos penkiašūvių šautuvai.Gaminami 87 šautuvo modeliai.Tai puikus, labai taiklus šautuvas, šaunantis iki 65 metrų.Brauningo pavyzdžiu gaminamas Tuloje TOZ-MC-21. Šautuvo pagrindinės detalės chruomotos.Trūkumas šių šautuvų – jie blogai apsaugoti nuo drėgmės, dulkių ir todėl juos dažnai reikia išardyti ir valyti.Be to jie labai netaiklūs ir gana sunkūs. Dvivamzdžiai uoksiniai medžiokliniai šautuvai – tai senos , bet patikimos konstrukcijos (centrinio taikymo) šautuvai.Nusileisdami automatiniams šautuvams greitošaudoje, jie patogesni, paprastesni, saugesni. Šautuvas užtaisomas dviem šoviniais .Iš jo galima šauti iš eilės arba kartu abiem šoviniais, naudojant skirtingo numerio šratus.Tai labai praktiškas šautuvas, nes, sugedus vienam vamzdžiui (tiksliau – mechanizmui), galima šaudyti iš kito.Žinomi modeliai IŽ-27, TOZ- 34.Tarp Lietuvos medžiotojų labiausiai paplitę įvairių tipų buvusioje Sovietų Sąjungoje gaminami šratiniai dvivamzdžiai medžiokliniai šautuvai. Kombinuotas (trivamzdis) medžioklinis šautuvas -šio tipo šautuvuose įtaisyti du lygūs ir vienas graižtvinis vamzdžiai. Tinka medžioti kalnuose ir stambius žvėris.Šaudoma trivamzdžiais šautuvais, kaip ir dvivamzdžiais.Tačiau trivamzdis šautuvas yra sukesnis, nes yra dar vienas vamzdis. Tačiau trivamzdžiais šautuvais šaudyti į tolį esančius objektus gerokai sunkiau, negu paprastu karišku karabinu arba šautuvu.Iš jo galima pataikyti į objektą, esantį už 80-150 m., bet ne toliau.Paplitę TOZ-28 ir aukščiausios klasės MC-30-09, kurio vamzdžiai uždaromi dvigubomis spynomis.

Istorija  Rašiniai   (13,42 kB)

Kenkėjas (parazitinis organizmas) - organizmas, kurį žmonės laiko žalingu ar nepageidaujamu. Parazitai užkrėčia tiek žmones, tiek augalus. Mes užsikrėčiame įvairiausiomis ligomis, tokiomis kaip amebiazė , bruceliozė, maliarija, kokcidiozė, niežai ir t.t. Jas sukelia parazitai tokie kaip spirochetos, erkės, tripanosoma, balantidija bei žmoginės askaridės ir pan. Augalų ligos tai bakteriozė, grybinės augalų ligos, virusinės ligos... Augalų ligų išoriniai požymiai būna įvairūs: dėmės, puvimas, vytimas, chlorozė, deformacija, išaugos, apnašos, pūslelės, žaizdos. Augalų ligos gali pažeisti visą augalą arba tik atskirus jo organus: lapus, vaisius, šaknis, žiedus, stiebus.Visos ligos yra žalingos ir jų reikia saugotis.

Biologija  Referatai   (14 psl., 42,85 kB)

Rūšių išmirimas — gana natūralus pro¬cesas: iškastinės liekanos rodo, kad Žemėje yra gyvenę daug tūkstančių gyvūnų rūšių, kurių dabar nebėra. Žmogus neprisidėjo prie jų išmirimo. Tačiau per paskutinius kelis šimtmečius gyvūnų išmirimas gerokai paspartėjo: nuo 1600 metų išnyko mažiausiai 36 žinduolių rūšys, ir dar 120 rūšių šiuo metu gresia pavojus išnykti.

Biologija  Referatai   (7 psl., 264,31 kB)

Medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis šiuo Įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas.

Aplinka  Referatai   (16 psl., 308,92 kB)

Strazdas Giesmininkas (turdus philomelos) Pasirinkau rašyti darbą apie strazdą giesmininką, todėl, kad turėjau nuo senų laikų nufotografavus nuotrauką jo kiaušinėlių. Kiaušiniai man atrodė labai įdomūs, gražūs, nebuvau ankščiau tokių mačiusi, todėl nusprendžiau jais pasidomėti. Tik neseniai sužinojau, kad tai — strazdo giesmininko kiaušiniai. Šiuos kiaušinius radau ir nufotografavau 2006m birželio vidury Dzūkijos nacionaliniame parke, Varėnos rajone esančiame kaime — Puvočiuose. Lizdas su kiaušiniais rastas miške po pušimi ant žemės, prie pat pušies kamieno. Manau, kad šis darbas man yra svarbus ir naudingas tuo, kad tiesiog įgysiu daug daugiau žinių apie paukščius, ar bent jau apie vieną jų, nes anksčiau nėra tekę jais domėtis. Strazdas giesmininkas priklauso gyvūnų (animalia) karalystei, chordinių (chordata) tipui, paukščių (aves) klasei, žvirblinių (passeriformes) būriui, strazdinių (turdidae) šeimai, strazdų (turdus) genčiai, o jo rūšis — strazdas giesmininkas (turdus philommelos). Strazdo giesmininko viršutinė kūno pusė pilka, žalsvo atspalvio, apatinė balta tik kaklas ir krūtinė gelsvi, išmarginti retomis juosvomis dėmelėmis, snapelis rusvas, o kojos šviesiai rudos. Patelė ir patinėlis atrodo vienodai. Šie paukščiai paprastai sveria 65-100g, jų kūno ilgis kartu su uodega yra 23cm, o sparnelių plotis 33-36cm. Strazdas giesmininkas turi puikų ir gražų balsą lyginant su kitais paukščiais. Jo balsas skamba lyg trumpos melodijos frazės ,viena jo frazė susideda iš trijų cyptelėjimų, tokias frazes dažnai kartoja. Strazdai giesmininkai — trumpai gyvenantys paukščiai. Jie gyvena apie 3-4 metus, tačiau kai kurie nugyvena ir ilgiau .Seniausias strazdas giesmininkas laisvėje nugyveno 13 metų ir 9 mėnesius. Strazdas giesmininkas dažnas paukštis. Dažniausiai gyvena miškuose arba netoli jų. Dažnai įsikuria ir mieste, parkuose, soduose. Aktyvus dieną. Lengvai pastebimas paukštis beveik visais metų laikais, tačiau žmogaus arti neprisileidžia. Mėgsta tupėti aukštuose medžiuose, iš kur gerai matyti vietovė ir galima lengvai pastebėti artėjantį pavojų. Giesmininkams ypač patinka spygliuočiai medžiai ir miškai, ypač eglynai. Kadangi strazdas giesmininkas priklauso žvirblinių būriui, nenuostabu, kad maisto dažnai ieško ant žemės grakščiai judėdamas didokais šuoliais. Staigiais snapo judesiais į šalis drabsto senus lapus ar pernykštę žolę ir iš po jų renka įvairius dirvožemių bestuburius. Purioje žemėje renka vabzdžius, vikšrus, sliekus, minkštakūnius, gaudo žiogus. Lesa mėlynių uogas, soduose nokstančius serbentus, medlievas, vyšnias, šaltekšnius, šermukšnius bei obuolius. Veisimosi periodu minta sliekais. Sausringais metais maistas įvairesnis- tai įvairūs vabalai (dažniausiai karkvabaliai), drugių vikšrai, sparvos, rečiau laumžirgių lervos, smulkūs moliuskai. Antroje vasaros pusėje didelę maisto dalį sudaro uogos- žemuogės, avietės, mėlynės, ievų vaisiai. Spanguolės ir kt. Uogomis maitina ir vėlesnių vadų jauniklius. Rudenį minta šermukšnių, mėlynių, bruknių uogomis. Tačiau ir žiemą, ir rudenį svarbiausias maistas yra šermukšnių uogos. Nuo jų derliaus priklauso kaip ilgai strazdai užsibus rudenį ir pasiliks žiemoti. Strazdai giesmininkai yra labai jautrūs šalčiui ir ypač atšiaurioms žiemoms. Rudeninį traukimą į šiltus kraštus strazdai giesmininkai pradeda rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Strazdų giesmininkų patelės per metus peri du kartus. Peri laikotarpiuose nuo kovo iki rugpjūčio mėnesio. Strazdai labai aktyviai gina savo lizdus. Kai kurie tik garsiai rėkia. Lizdus suka ant žemės jei būna tinkama paklotė, dažnai po medžiais, pastatų vijokliuose arba krūmynuose. Lizdą krauna tik patelė. Lizdas būna labai tvarkingai susuktas iš medžio šakelių įvairių žolių ir samanų. Tada sutvirtinamas purvu. Purvas tolygiai paskirstomas ant vidinių lizdo sienelių ir sumaišomas su sutrūnijusių medžių skiedrelėmis ir lapais. Paprastai strazdų patelės vieno perėjimo periodu padeda 4-5 kiaušinius, tai yra, kasdien po vieną. Vos padėjusi pirmą kiaušinį jį jau pradeda perėti. Perėjimas trunka 13-14 dienų. Išsiritus jaunikliams juos maitina abu tėvai. Dažniausiai jie būna maitinami kirmėlėmis, vikšrais, o nepalankiomis sąlygomis ir rečiau — vaisiais ir uogomis. Po savaitės jaunikliai jau moka puikiai skraidyti o po dviejų savaičių jaunikliai palieka lizdą. Tačiau visiškai savarankiški tampa tik po trijų savaičių po to kai palieka lizdą. Strazdas yra naudingas girių giesmininkas. Naikina kenksmingus vabzdžius, platina uoginius krūmus ir medžius. Žalos žmogui beveik nedaro, na tik galbūt, kaip ir visi paukščiai, mėgsta užklysti į daržą ar soda palesti obuolių ar tiesiog nurinkti nuo jūsų derliaus įvairius smulkius šliužus kenkėjus. Keletas faktų apie strazdus:  Strazdai labai gudrūs paukščiai. Kai nori valgyti jie minta net sraigėmis: sudaužo i akmenis kiautą o tada sulesa.  Patinėliai strazdai gieda net būdami vandenyje.  Strazdai yra nemažai valstybių ir valstijų nacionaliniai paukščiai, pavyzdžiui, Kosta Rika — rusvasis strazdas, Turkija — baltabruvis strazdas, Švedija — juodasis strazdas, Norvegija — vandeninis strazdas.  Strazdas giesmininkas – viena iš Lietuvoje leidžiamų gaudyti paukščių rūšių.

Biologija  Rašiniai   (521,84 kB)

Tipas chordata (chordiniai). Potipis akrania (bekaukuoliai). Klasė galvachordžiai. Potipis vertebrata (stuburiniai). Klasė kremzlinės žuvys (chondrichthyes). Klasė kaulinės žuvys (osteichthyes). Sausumos stuburiniai – keturkojai – tetrapoda. Klasė varliagyviai amphibia. Tikrieji sausumos stuburiniai amniotai (ropliai, paukščiai, žinduoliai). Klasė reptilia (ropliai). Klasė aves (paukščiai). Klasė mamalia (žinduoliai). Žemesnieji žinduoliai.

Biologija  Konspektai   (7 psl., 37,13 kB)

Kitas eukariotinių ląstelių tipas - augalinės ląstelės. Jos susintetina didžiąją dalį Žemės biosferos organinių medžiagų. Fotosintetinti organines medžiagas iš neorganinių geba tik augalinės ląstelės ir dalis prokariotų. Bendroji augalinės ląstelės sandara tokia pati, kaip ir gyvūninės ląstelės. Du esminiai skirtumai yra augalinėms ląstelėms būdingos plastidės ir ląstelės sienelės. Tačiau augalinės ląstelės turi ir daugiau ypatumų.

Biologija  Konspektai   (4 psl., 15,75 kB)

Lietuvoje vyravęs vidutinis ir smulkus ūkis pasižymėjo gana dideliu pajėgumu. Žemės ūkis padarė pažangą, lyginant su tuo, kas buvo prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Išnyko trijų laukų sistema, o jos vietoje įvesta nuo 6 iki 10 laukų sistema su racionalia sėjomaina, pagerintas žemės dirbimas ir jos tręšimas, pradėta vartoti geros kokybės selekcinė sėkla, išauginta savo krašte. Lietuva pasidarė ne vien javų, bet ir gyvulių auginimo kraštas. Dėl tos priežasties laukuose pradėta auginti dideliais kiekiais pašariniai augalai.

Istorija  Konspektai   (3 psl., 6,39 kB)

Šie nuostabūs ropliai, matyt, buvo labiausiai suklestėję iš kada nors gyvenusiųjų gyvūnų.Pirmieji dinozaurai gyveno maždaug prieš 225 milijonus metų, triaso periode, o juros ir kreidos periodu vystėsi vis daugiau jų rūšių. Didėjo dinozaurų kūno masė, jie plačiai paplito, kol kreidos periodo pabaigoje, maždaug prieš 65 milijonus metų, jie paslaptingai išnyko.

Biologija  Referatai   (10 psl., 252,5 kB)

Saugomos teritorijos – tai sausumos ar vandens telkinių plotai su nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys mokslinę, ekologinę, kultūrinę vertę. Šiuo metu sugomos teritorijos sudaro daigiau kaip 11% šalies teritorijos. Rezervatai tarp saugomų teritorijų užima svarbiausią vietą, jiems taikomi griežčiausi gamtosaugos reikalavimai. Jie steigiami norint išsaugoti natūralias tipiškas arba unikalias tam tikras kraštovaizdžio teritorijas ( visą gamtos kompleksą), tirti juose natūraliai vykstančius gamtos procesus bei reiškinius, rengti remiantis tyrimais, mokslinius gamtos apsaugos pagrindus.

Kita  Referatai   (17,82 kB)

Paukščiai - vieni iš ryškiausių gyvūnijos pasaulio atstovų. Jų gebėjimas skristi, plunksnų spalvingumas, savitas gyvenimo būdas nuo seno traukia žmogaus dėmesį. Kai matai valstybių sienas kertančius plunksnuotų keliautojų būrius, girdi saulės atokaitoj čiulbantį giesmininką, ir pasakymas "laisvas kaip paukštis" užgauna kiekvieno jautriausias sielos stygas.Pavasarėjant labiausiai pasigendame paukščių, jų giesmės. Parskridę iš šiltųjų kraštų, jie trenkasi į savo pamėgtas vietas: miškus, laukus, prie upių ir ežerų...

Kita  Referatai   (16,22 kB)

Akys yra vieni iš svarbiausių jutimo organų. Jos būtinos kiekvienam žmogui ar gyvūnui. Jos suteikia informaciją apie įvairius daiktus, aplinką. Regėjimas padeda žmogui šiame pasaulyje, leidžia legviau judėti, legviau tirti aplinką, suteikia pasitikėjimo savimi. Tai vienas iš sudėtingiausių bet kurio žinduolio organas. Jis turi savo paskirį. Kiekviena sudedamoji jo dalis turi savo vietą.

Fizika  Referatai   (16 kB)

Žuvintas – tai pirmasis Lietuvoje rezervatas, Alytaus, Lazdijų ir Marijampolės rajonuose, ilgą laiką garsėjęs kaip paukščių karalija. Žuvinto plotas 18 493 Ha .Jis įsteigtas prof. Tado Ivanausko pastangų dėka. Jo rūpesčiu, siekiant išsaugoti nykstančius vandens paukščius, Žemės ūkio ministerija nusavino Žuvinto ežerą iš privačių asmenų ir 1937 m. jį perdavė Kauno universiteto Matematikos - gamtos mokslų fakultetui.

Geografija  Referatai   (6,32 kB)

Analizė iš R.Granausko apysakos "Gyvenimas po klevu". Įvertintas darbas 10 balų. Prozininkas ir dramaturgas R. Granauskas autentiškai vaizduoja lietuvišką kaimą ir jo žmogų. Kaip ir J. Apučiui ,jam svarbūs senosios kartos dvasiniai rūpesčiai dėl agrarinės kultūros žlugimo. J. Apučio novelėse akcentuojamos amžinosios vertybės: žmogiškumas ir dvasingumas, kurias būtina perduoti ateities kartoms. R. Granausko pasaulis paveiktas istorinių sukrėtimų, šias vertybes jau negrįžtamai prarado.

Lietuvių kalba  Analizės   (3,23 kB)

Bėgant amžiams pasaulyje periodiškai atsiranda ligų, kurios nusineša milijonus žmonių gyvybių. Jos vadinamos pandemijomis. Pasauline pandemija yra laikoma tokia liga, kuri vyrauja pasaulio mastu ir plinta tuo pačiu metu. Pandemijos priežastimi yra laikomas naujai atsirandantis virusas. Toks virusas būna visiškai naujas, t.y. turintis radikalių antigeninių pokyčių. Tai nebūdinga paprastam gripo virusui, kurio antigeninė kaita vyksta pastoviai. Pandemijos virusai sukelia žymiai sunkesnes ligas, lyginant jas su paprasto gripo virusų sukeliamomis.

Biologija  Rašiniai   (4,32 kB)

Ekologija (terminas sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių:oikos-namai ir logos-mokslas).Šiandien šiuo terminu vis daugiau apibūdinamos ir gamtos užterštumo problemos. Ekologija-mokslas apie gyvų organizmų tarpusavio sąntykius. Ekologinio ugdymo procese,esminiai dalykai yra aplinkosauginių problemų svarstymas, žmogaus elgesio gamtoje vertinimas, praktinių gamtotyros ir aplinkosaugos gebėjimų formavimas.

Biologija  Namų darbai   (3,02 kB)

Tarkime, kad jūsų paprašytų suklasifikuoti jums žinomus gyvus organizmus. Greičiausiai jūs pradėtumėte nuo sąrašo sudarymo ir kiekvienai rūšiai duotumėte pavadinimą. Tada organizmus skirstytumėte į atskiras grupes. Tačiau kuo jūs remsitės - spalva, dydžiu ar tuo, kad šie organizmai susiję su jumis? Nuspręsti, kiek bus grupių, kokios jos ir kokia jų išdėstymo tvarka - nelengva, turbūt dažnai jūs turėtumėte keisti nuomonę ar net viską pradėti iš naujo.

Biologija  Konspektai   (17,68 kB)

Visa, kas (gyva ar negyva) supa augalus, gyvūnus ir kitus organizmus ir su kuo jie betarpiškai susiję, vadiname aplinka (gyvenamoji aplinka). Aplinkos komponentai yra yvairialypiai o, egzistuojantys organizmai – vienareikšmiai. Aplinkos elementai, veikiantys organizmą, vadinami ekologiniais veiksniais. Organizmas i ekologinius veiksnius reaguoja specifinėmis reakcijomis. Aplinkos ekologiniai veiksniai, su kuriais susijęs bet koks organizmas, yra dalijami į dvi kategorijas: negyvosios gamtos (abiotiniai), gyvosios gamtos (biotiniai) ir antropogeninius (žmogaus veiklos).

Kita  Referatai   (14,19 kB)

Miškas - tai daugiakomponentinė integruota sistema, susidedanti iš medžių, krūmų, žolių, samanų, susietų su dirvožemiu, vandenimis, atmosfera, gyvūnais ir mikroorganizmais, ir tik su jai būdinga medžiagų ir energijos apykaita. Miškas - tai ekosistema arba biogeocenozė. Ekosistemos terminą įvedė A. Tenslis. Kai kurie mokslininkai ekosistemos ir biogeocenozės sąvokas laiko skirtingomis. Biogeocenozė - tai sausumos paviršiaus dalis, kurioje gyvenantys augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai kartu su negyvąja aplinka sudaro vieningą kompleksą, kuriame vyksta medžiagų ir energijos apytaka, o pati biogeocenozė nuolat kinta ir vystosi.

Kita  Referatai   (22,32 kB)

Vištas reiktų laikyti atskiroje patalpoje. Jos gali būti laikomos ant gilaus kraiko, ant lystelių, ant vielos tinklo grindų ar narveliuose. 10 – 30 cm kraiko sluoksnis supilamas iš karto, o vėliau kreikiama papildomai. Tam tinka durpės, pjuvenos bei susmulkinti šiaudai. Kraikas turi būti nuolat permaišomas, kad nesusidarytų pluta. Paukštidės turi būti gerai pašildomos ir pakankamai vėdinamos, kad kraikas visuomet būtų sausas.

Žemės ūkis  Kursiniai darbai   (4,98 kB)

Ar grįšime į pagonybę? Neseniai kai kurių partijų Seimo nariai nusprendė atkreipti į save visuomenės dėmesį ir paskelbti pagonybę tradicine Lietuvoje religija. Šis gudrus sumanymas patiko ne tik primityviai politikuojantiems partiečiams, bet ir daugeliui religines šaknis praradusių piliečių, nebenorinčių vadintis ateistais ar laisvamaniais. Dėl to žiniasklaidoje kilusi aštri polemika tarp politikuotojų ir religijotyrininkų būtų įdomi tik savo komiškumu, jeigu įstatymu virtę absurdiški nutarimai nekeltų grėsmės Lietuvos prestižui bei vidaus gyvenimo stabilumui.

Teologija  Referatai   (5,54 kB)

Paukščių prisitaikymas skraidyti. Sezoniniai reiškiniai paukščių gyvenime. Paukščių žiedavimas. Paukščiai yra vienintelė stuburinių grupė (išskyrus šikšnosparnius), gebanti ne tik sklandyti, bet ir skraidyti. Tai plunksnomis apaugę šiltakraujai gyvūnai, išliekantys aktyvūs nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros.

Biologija  Konspektai   (2 psl., 7,07 kB)