Referatai, kursiniai, diplominiai

   Rasta 90 rezultatų

Antanas Škėma, Antanas Vaičiulaitis, Balys Sruoga, Bitė Vilimaitė, Henrikas Radauskas, Jonas Biliūnas, Judita Vaičiūnaitė, Juozas Aputis, Juozas Tumas Vaižgantas, Jurgis Savickis, Justinas Marcinkevičius, Kristijonas Donelaitis, Maironis, Marcelijus Martinaitis, Nijolė Miliauskaitė, Romualdas Granauskas, Salomėja Neris, Saulius Šaltenis, Sigitas Geda, Šatrijos Ragana, Tomas Venclova, Vanda Juknaitė, Vincas Mykolaitis Putinas, Vincas Krėvė.
Lietuvių kalba  Konspektai   (30 psl., 469,19 kB)
Kristijonas Donelaitis – “Metai”, Maironis – “Pavasario balsai”, “Jaunoji Lietuva” fragmentai, Šatrijos Ragana – “Sename dvare”, Vaižgantas – „Pragiedruliai“, Jonas Biliūnas – apsakymai, apysaka “Liūdna pasaka”, Vincas Krėvė – “Skirgaila”, Vincas Mylolaitis Putinas – “Altorių šešėly”, “Tarp dviejų aušrų”, Jurgis Savickis - novelės, Salomėja Nėris – “Diemedžiu žydėsiu”, “Prie didelio kelio”, Henrikas Radauskas – “Fontanas”, “Strėlė danguje”, Antanas Vaičiulaitis - novelės, Balys Sruoga – “Dievų miškas”, Antanas Škėma – “Balta drobulė”, Justinas Marcinkevičius – “Mažvydas”, Juozas Aputis, Romualdas Granauskas, Vanda Juknaitė, Saulius Šaltenis, Bitė Vilimaitė, Sigitas Geda, Marcelijus Martinaitis, Nijolė Miliauskaitė, Judita Vaičiūnaitė, Tomas Venclova.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (7 psl., 17,14 kB)
Kristijonas Donelaitis, Šatrijos Ragana, Maironis, Vincas Krėvė, Jonas Aistis, Romualdas Granauskas, Marcelijus Martinaitis, Juozas Grušas, Bronius Radzevičius, Antanas Škėma, Vincas Mykolaitis-Putinas.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (60 psl., 117,92 kB)
Maironio eilėraščio „Taip niekas tavęs nemylės“ interpretacija
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (2 psl., 7,85 kB)
Moralė
2008-10-27
Kalbėjimo įskaitos medžiaga.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (86 psl., 176,51 kB)
Maironis
2008-10-28
Maironis, jo biografija, kūryba, veikla.
Lietuvių kalba  Referatai   (16 psl., 34,38 kB)
Maironio lyrikos branduolį sudaro eilėraščiai apie tėvynę. Jeigu šio poeto kūrybą įsivaizduosime kaip vientisą gyvą organizmą, tai tėvynės meilei jame teks širdies funkcijos. Iš jos sruvens gyvybės gijos į visas kitas Maironio kūrybos skaidulas, kol grįžusios vėl sueis į vieną ir tą patį centrą – Lietuvą tėvynę. Maironio lyrika ne gausi, bet gili.
Lietuvių kalba  Referatai   (6 psl., 12,37 kB)
Maironis - poetas-lyrikas, reikšmingiausias jo indėlis į lietuvių literatūrą - tai lyrinė poezija. Maironio eilėraščiai istoriniais motyvais yra vieni populiariausių visoje jo kūryboje, ne vienas tapęs plačiai liaudyje paplitusia daina. Taip yra todėl, kad poetas iš gausybės istorinių faktų ima tik plačiausiai žinomus dalykus: tai Vilnius, Trakai, kovų su kryžiuočiais heroika, tai milžinkapiai, piliakalniai, girios - nebylūs garbingos praeities liudininkai. Lietuvos istorijos myslingumas buvo neišsenkantis poetinio įkvėpimo šaltinis, žadinęs vaizduotę, kėlęs jausmus. Kokia lietuvių tautos kilmė, kaip ji iškilo, sukurdama didžiulę valstybę, ir greit vėl paskendo nežinioje, koks jos laukia likimas?
Lietuvių kalba  Konspektai   (1 psl., 3,84 kB)
Maironis yra ne vien mūsų literatūros klasikas, bet ir mūsų naujosios poezijos pradininkas. Jo kūryba žymi ankstesnės lietuvių literatūros raidos epochos pabaigą ir naujosios pradžią. Maironis niekada nebuvo vien literatūros, meno ar kultūros reiškinys. Jo meninės individualybės ir estetinės saviraiškos laukas buvo nepalyginti platesnis ir gilesnis.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (6 psl., 16,26 kB)
Lietuvių autoriai
2008-10-29
Trumpi 11-12 klasių autorių kūrybos bruožai, diktuoti mokytojos ir rinkti internete.
Lietuvių kalba  Konspektai   (6 psl., 13,91 kB)
Romantizmas
2009-02-20
Romantizmo testukas 11 klasės mokinukams.
Kalbos kultūra  Testai   (2 psl., 9,07 kB)
Žmogaus dvasinis grožis J.Biliūno kūryboje. V.Krėvė “Perkūnas, Vaiva ir Straublys”. Ko šiandien nebėra?. J. Aputis “Horizonte bėga šernai”. J. Baltrušaitis “Būties psalmė”. Žmogus novelėje “Polaidis”. Lietuvių partizanų dainos. A. Škėma “Žilvinėėli”. Liaudies menininko paveikslas P.Cvirkos romane “Meisteris ir sūnūs”. Lietuva išeivijos poezijoje. K. Binkis “Atžalynas”. J. Grušas “Herkus Mantas”. J. Aputis “Erčia kur gaivus vanduo”. Moteris Žemaitės apsakyme “Marti”. V.Krėvė “Skerdžius” Pagrindinio veikėjo charakteristika. Lietuvių liaudies pasakos, jų analizė. Gamta ir žmogus K. Donelaičio “Metuose”. Miškas ir lietuvis A.Baranausko “Anykščių šilelyje”. Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje. A. Vienuolis “Paskenduolė”. Kūrinio analizė. V. Krėvė “Skirgaila”. Kūrinio analizė. B. Sruoga “Dievų miškas” – žmogus prievartos pasaulyje. V.Mykolaitis – Putinas “Altorių šešėly”. Kūrinio analizė. I. Simonaitytės romano “Vilius karalius” problematika ir veikėjų charakteriai. B. Radzevičius “Priešaušrio vieškeliai”. Kūrinio analizė. R. Granausko “Gyvenimas po klevu”. Kūrinio analizė. J. Grušas “Meilė, džiazas ir velnias”. Kūrinio analizė. MAIRONIS “Seniai aš laukiu išsiilgęs…”. M. Martinaitis “Ašara”. M. Martinaitis “Kukutis važiuoja pilnu troleibusu”. S. Geda.Iš ciklo “6 Meilės ir nevities eilėraščiai”. V. Šekspyras. Sonetas (12). S. Geda “Strazdas “. Dalies “Šungalviai” analizė. S. Geda ” Strazdas”. Dalies” Tardymas” analizė. A. Mačėnas “Pavasario vėjas”. Kūrinio analizė. Meilės tema žemininkų kūryboje. M. Martinaitis “Ruduo inscenizuoja tuštumą…” interpretacija. S. Nėris “Krinta žvaigždės”. Analizė. “Žemė maitintoja” – socialinis romanas. Algirdas Pocius “Žilasis brolis”. Interpretacija.
Lietuvių kalba  Analizės   (38 psl., 75,18 kB)
Sruoga - poetas, publicistas, literatūros mokslininkas, dramaturgas. Gimė Panevėžio apskrityje, Vabalninko valsčiuje, Baibokų vienkiemyje, gausioje ūkininkų šeimoje. Tėvai, šviesūs, laisvos dvasios valstiečiai, išleido į mokslus net keturis sūnus. Sruoga mokėsi Panevėžio gimnazijoje, nuo 1914 metų - Peterburgo, Maskvos universitetuose.
Lietuvių kalba  Konspektai   (15 psl., 42,21 kB)
Vaižgantas
2009-04-09
Juozas Tumas-Vaižgantas - vienas ryškiausių XIX a. pabaigos-XX a. pirmosios pusės lietuvių rašytojų, savo kūryba ir asmenybe sujungęs tautinio atgimimo epochą, XX a. pradžioje lietuvių kultūros pakilimą ir nepriklausomą Lietuvą. Būsimasis rašytojas gimė Maleišių kaime, Svėdasų valsčiuje. Gražios pašvenčių apylinkės, apipintos poetiškais padavimais, darni gausi šeima, turtinga kaimo žmonių šnekta išugdė jo būdą ir literatūrinį talentą. Iš gimtųjų apylinkių, vaikystės ir jaunystės prisiminimų Vaižgantas pasisėmė daugelį savo kūrybos temų, veikėjų prototipų. Baigęs Kauno kunigų seminariją, Tumas pačiais sunkiausiais spaudos draudimo metais ėmėsi lietuviškosios raštijos darbo.
Lietuvių kalba  Konspektai   (3 psl., 14,43 kB)
“Aušra” (“Auszra”), pirmasis mėnesinis visuomeninis politinis ir literatūrinis lietuviškas laikraštis lotynišku šriftu. Ėjo 1883 - 1886 metais Ragainėje ir Tilžėje, buvo nelegaliai platinamas Lietuvoje. Buvo išleista 40 numerių. Tiražas apie 1000 egzempliorių. “Aušroje” savo kūrybinę veiklą pradėjo Maironis, V. Kudirka.
Istorija  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 6,07 kB)
Salomėja Nėris. Judita Vaičiūnaitė. Maironis. Vincas Mykolaitis - Putinas. Henrikas Radauskas. Nijolė Miliauskaitė. Romualdas Granauskas. Jurgis Savickis. Juozas Aputis. Jonas Biliūnas. Bitė Vilimaitė. Vanda Juknaitė. Marcelijus Martinaitis. Antanas Vaičiulaitis.
Lietuvių kalba  Paruoštukės   (1 psl., 6,29 kB)
Jonas Aistis pratęsė tyriausias lietuvių lyrikos tradicijas, į viršūnes iškėlė mūsų eleginę (eleginis - graudus, liūdnas) poeziją, suteikė jai formos preciziškumą, lankstumą ir spindėjimą, pagilino lietuvių poezijos kalbinį meistriškumą, parodė mums kuklų, o drauge pasakiškai gražų Lietuvos peizažą, šalia savo individualios gėlos atverdamas kosminę tragediją ir sielvartą. ( A. Vaičiulaitis ).
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 8,09 kB)
Kristijonas Donelaitis. Maironis. V.Krėvė - Mickevičius. V. M. Putinas. Balys Sruoga. S. Nėris. H. Radauskas. A. Škėma. Just. Marcinkevičius. R. Granauskas. J. Aputis. A. Mickevičius. J.Savickis. J. Vaičiūnaitė. Kristijonas Donelaitis (1714-1780) – didis Mažosios Lietuvos dainius, ne tik padėjęs pamatus grožinei lietuvių literatūrai, bet ir padaręs didelį indėlį į Lietuvos istoriją. Grožinės lietuvių literatūros pradininkas, didžiausias 18a. lietuvių poetas klasikas. Jis laikomas ir realistinės krypties pradininku lietuvių literatūroje. Yra gramatinių klaidų.
Lietuvių kalba  Paruoštukės   (1 psl., 8,08 kB)
"Trakų pilis" . "Išnyksiu kaip dūmas". Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje. “Seniai aš laukiu išsiilgęs…”. Maironio biografija. Kūryba. Poeto vaidmuo ir samprata. Dievo globa. Dramatizmo šaltiniai. Poetas ir tauta. Tautos kultūra ir kalba. Istorijos vyksmas. Meilė. Liaudies ir tautos kultūra. Mokslo vaidmuo. Požiūris į pagonybę ir krikščionybę. Požiūris į sulenkėjusią dvarininkiją. Lyrikos formos. Poemos. Dramos. Poeto lemtis. “Trakų pilies” žanras - eilėraštis. Tai vienas žinomiausių Maironio eilėraščių. Šiame kūrinyje aktuali laiko tema. Pasak autoriaus laikas yra viską griaunantis ir naikinantis. Eilėraščio nuotaika gana liūdna, nes kalbama apie laiko sugriautą pilį. Eilėraštį sudaro penki šešiaeiliai posmai. Jie vientisos, išbaigtos struktūros (posmo pabaiga sutampa su sakinio). Eilėraščio rimas – kryžminis (ababcc). Kiekvieno posmo paskutinės dvi eilutės apibendrina posmą, padaroma išvada.
Lietuvių kalba  Konspektai   (14 psl., 49,61 kB)
12 lietuvių literatūros autorių pristatymas. A.Vaičiulaitis - didysis lietuvių literatūros estetas,poetinio realizmo atstovas, neoromantikas. Vertybė - gamtos grožis. Jam nerūpi kasdienė buitis, dėmesys sutelktas i didžiuosius būties klausimus. Gilinasi į veikėjų jausmus, jų santykį su gamta. Romanas "Valentina" - kūrinys apie tragišką, neissipildžiusią meilę.
Lietuvių kalba  Paruoštukės   (3 psl., 6,02 kB)
Lyriniai kūriniai. Lyrikos žanrai. Lyrikos tipai. Epiniai kūriniai. Epo žanrai. Draminiai kūriniai. Dramos žanrai. Grožinės literatūros kalba. Poetinė leksika. Poetinė sintaksė. Poetinė fonetika. Eilėdara. Literatūros rūšių skirtumus lemia pasakotojo santykis su tikrove. Jei kūrinio pasakotojas tarsi iš šalies stebi įvykius, žmones, turime epinį kūrinį. Jei pasakotojas vienaip ar kitaip išreiškia savo vidinius nusiteikimus, laikome lyriniu. Kūriniai, kuriuose nėra pasakotojo, o veiksmo įvykiai perteikiami veikėjų poelgiais ir pokalbiais, yra draminiai.
Lietuvių kalba  Konspektai   (5 psl., 37,82 kB)
Daugelis romantikų savo kūriniuose nemažai dėmesio skiria jausmų atskleidimui, išaukštinimui. Tai būdinga Maironio, Simono Daukanto, Adomo Mickevičiaus, Viktoro Hugo, Džordžo Bairono ir kitų autorių kūrybai. Išaukštinami tyri, kilnūs, gražūs jausmai: jautrumas, ilgesys, švelnumas, gerumas. Tačiau daugiausiai dėmesio skiriama meilei. Romantikų kūryboje egzistuoja dvi meilės rūšys. Vieną jų, meilę žmogui, aukština V.Hugo romane “Paryžiaus katedra”. Kitokią meilę savo poezijoje vaizduoja Maironis. Tai- meilė tėvynei. Maironis, būdamas tikras patriotas, savo eilėraščiuose dažnai prisimena didingą Lietuvos praeitį, senovę.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 4,2 kB)
Kaunas
2009-06-26
Kaunas ist das zweitgrößte Industrie-,Wissenschaft-und Kulturzentrum Litauens. Eines der schönsten Gebäude ist das Rathaus mit einen eleganten, dreiundfünfzig Meter hohem Turm. Es wurde im sechzehnten Jahrhundert erbaut. Die Einheimischen nennen es "Weißer Schwan". Um das Rathaus herum befinden sich auch viele andere bemerkenswerte Denkmäler. Legende von der Stadtgründung. Zu einer Zeit, als die Litauer noch die Sonne, den Mond und den Donnergott Perkūnas verehrten, da hüteten die Vaidilutės genannten Priester-Jungfrauen in den undurchdringlichen Eichenwäldern das Ewige Feuer.
Vokiečių kalba  Rašiniai   (2 psl., 4,25 kB)
Tai referatas šia tema iš socialinių mokslų knygos. Gavau 9. Eilėdara yra atskira poetikos, o platesne prasme – ir literatūros mokslo šaka. Lyrikos samprata gali apsiriboti bendresniu eiliavimo supratimu, eiliavimo ontologija. Priklausomai nuo metrinių principų susidaro įvairios eilėdaros sistemos. Lietuvių poezijoje produktyviausios sistemos yra silabinė, silabotoninė, sinkopis, o naujojoje lyrikoje – ir velibras.
Filologija  Referatai   (3,91 kB)
Meninė kompozicija. Žogaus ir medžių ryšys, su tautiniais elementais, laisvalaikio dalykui. Soc.pedagogikos fakultete įvertintas 9 balais. FORMA: meninė kompozicija AUDITORIJA: scena, aktų salė. TEMA: Žmonių ir medžių ryšys TEMOS MOTYVAVIMAS: nykstant mūsų žaliąjąm pasauliui, priminti apie jį nuolat, kad mokėtume saugoti ir tausoti gamtą. TIKSLAS: neleisti žmogui užmiršti gamtos ir ją mylėti. UŽDAVINIAI: perteikti gyvosios gamtos grožį, jo subtilumą ir svarbą.
Pedagogika  Namų darbai   (5,75 kB)
Vincas Krėvė gimė Dzūkijoje, Subartonių kaime. Augo tarp žalių Dzūkijos pušynų, šviesių smėlynų, tarp mėlynų upių ir ežerų. Tėvas buvo nagingas, sumanus, darbštus, bet kartais ir suktas, ir neteisingas. Motina – jautri, geraširdė. “Vincukas buvo labiau motinos moralės”,- teigė atsimenantieji. Bet paveldėjo jis ir tėvo bruožų: ambicingumą, valingumą. Kaimiškieji V. Krėvės veikėjai turi bruožų, paimtų iš Subartonių gyventojų.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 5,38 kB)
B. Radzevičius
2009-07-09
B. Radzevičius yra iškiliausias penktojo dešimtmečio kartos rašytojas. Suėmęs tradicinius epopėjinius romano elementus (gausūs aprašymai, dienoraščių citatos), B. Radzevičiaus kūrinys juda į vieną magnetinį centrą – kaip kaimo aplinkoje, kolektyviniame žmonių buvime, nuo pat kūdikystės dienų formuojasi būsimo literato asmenybė, jo pažinimo resursai, pojūčiai jautrumas, vertybių nuovoka, perskaitytų knygų atverti horizontai , noras pačiam prabilti. Herojus siekia pajusti save kaip tėvynės, gimtinės, giminės žmogų ir kaip autonomišką asmenybę, laisvą kūrėją.
Poetinė leksika: Vaizdingi veiksmažodžiai nėra perkeltinės reikšmės žodžiai (tropai), jie priklauso sisteminių sinonimų grupei: „Ore (...) šmaikščiojo kregždutės“... (Šatrijos Ragana) „Grioveliais jau gurgia vanduo“ ... (M. Sluckis) „Šakom risnojo voveraitė“ (E. Mieželaitis). Vaizdingi veiksmažodžiai konkretina veiksmą ir jo atlikėją, tikslina vaizdą. Deminutyvai – mažybiniai, maloniniai žodžiai.
Lietuvių kalba  Konspektai   (5,32 kB)
Maironis ( Jonas Mačiulis) – XVII a.pabaigos – XIX a.pradžios poetas,rašytojas,siekęs pagerinti visuomeninį, politinį Lietuvos gyvenimą. Ši asmenybė betobulėjant savyje kurė du žmogiškuosius pradus : dvasininko – idealisto ir poeto – romantiko: jis gana anksti tapo dvasininku ,jam buvo aktualios tokios visuomeninės problemos, kaip antai, meilė tėvynei,šviesesnės tėvynės ateities kūrimas,bet taip pat ir nepaprastas jautrumas gamtai (Lietuvos kraštovaizdžiui) ,gimtosios šalies istorijai. Manau tai bus naudinga daugiausiai tiems mokiniams,kurie apibendrintai nori apžvelgti vieną ar kitą poeto kūrybos laikotarpį ar kitiems asmeniniams tikslams. P.S.patariu aklai nenusirašinėti, nes didelė tikimybė, kad paklaustas mokytojo pakomentuoti...
Nesunkiai suradęs savo žemiškąjį kelią, lietuvių romantikas Jonas Mačiulis – Maironis visą gyvenimą ieškojo ir kito kelio, daug reikšmingesnio – vedančio į pažinimą ir žmogaus vertės suvokimą. Pats savo kūryba daugeliui padėjo suvokti gyvenimo prasmę. Savo vienintelį poezijos rinkinį „Pavasario balsai“ (1895m.) antruoju leidimu (1905m.) papildė keliais eilėraščiais, tarp kurių buvo mano nagrinėjamas „Vakaras ant ežero Keturių kantonų“. Šiame eilėraštyje poetas atskleidžia gamtos grožį ir tėvynės ilgesį. Eilėraštis grafiškai išsiskiria į dvi dalis. Pirmose trijose strofose piešiama vaizdinga Šveicarijos gamta.