Skelbimai
Skelbimai > Knygos, vadovėliai > Skelbimo ID 258091
2017-02-21
Knygos, vadovėliai
0.00 Lt
Siūlo
Galioja iki: 2017-08-20

Gal kam pravers ši medžiaga

STOKHOLMAS

Turinys

1.Pagrindinės kiekybinės miesto charakteristikos ir jų pasiskirstymas 2

2.Geografiniai vietos privalumai ir trūkumai 2

3.Miesto erdvinių ir kiekybinių charakteristikų kaita 2

4.Erdvinė miesto struktūra ir regioniniai ypatumai 5

5.Miesto gyventojai ir pagrindiniai jų charakteristikų pasiskirstymo ypatumai 6

6.Ūkio funkcionavimo mieste ypatumai 7

7.Pagrindinės miesto funkcionavimo problemos ir jų sprendimo būdai 7

Literatūra 9





1.Pagrin dinės kiekybinės miesto charakteristikos ir jų pasiskirstymas

Stokholmas yra Švedijos sostinė. Įskaitant priemiesčius, Stokholme gyvena maždaug 2.4 mln. gyventojų. Tai didžiausias Švedijos bei visos Skandinavijos miestas. Didelis jūrų uostas prie Baltijos. Pačiame mieste - 871 952 gyventojų. Gyventojų tankumas: 4 638 žm./km². Stokholmo plotas 450,295 km2 (vandenys 8,87 %).







2.Geografiniai vietos privalumai ir trūkumai

Būdingas vidutinių platumų jūrinis su švelniomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis pietuose, pereinantis iš jūrinio į žemyninį viduryje ir subarktinis šiaurėje. Drėkinimas perteklinis, švelninantis Baltijos jūros ir Golfo srovės poveikis. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra yra nuo –14 iki 0 laipsnių priklausomai nuo regiono. Atitinkamai liepos mėnesį nuo 10 iki 17 laipsnių. Kritulių kalnuose būna iki 2000 mm, lygumose iki 800 mm. Sniego danga šaltuoju periodu šiaurinėje dalyje vietomis išsilaiko iki 7 mėnesių.

3.Miesto erdvinių ir kiekybinių charakteristikų kaita

Stokholmas yra įvairiais atžvilgiais gerai suplanuotas miestas. Bendrasis 1866 metų Stokholmo miesto planas (Lindhagens stadsplan) ilgus dešimtmečius buvo vienas įspūdingiausių planų. Pagal planą pagrindinės miesto dalys vystėsi iki 1935 metų, kol vadinamasis "akmeninis miestas", esantis 2-3 km spinduliu aplink karaliaus rūmus, tapo tankiai apgyvendintu rajonu su 4-6 aukštų namais. Kai kuriuose miesto pakraščiuose pagal geležinkelio ir tramvajų linijas išaugo vilų rajonai. Po Antrojo pasaulinio karo Stokholme ėmė trūkti gyvenamųjų būstų. Mieste buvo bandoma surasti vietų naujiems gyvenamiesiems rajonams už 1866 metų miesto plano ribų. Dėl gyvenamųjų namų trūkumo reikėjo pradėti didelio masto namų statybas.

Vallingby buvo suplanuotas penktojo dešimtmečio pabaigoje. Plėtra prasidėjo apie 1950 metus neįsisavintoje vietovėje. Pagrindinių miesto dalių plėtra buvo baigta apie 1960 m. Vallingby atsiradimas buvo pagrįstas Lewiso Mumfordo knygos "Miestų kultūra" (Culture of Cities) idėjomis. Knygoje aprašyti kaimyniniai teritoriniai vienetai tapo pagrindiniu planuotojų vartojamu žodžiu. Šios idėjos buvo panaudotos daugelyje šalių. Jos formavo ir naujų miestų apie Londoną atsiradimą. Suplanuotas Vallingby buvo vadinamas ABC miesteliu, kur A reiškė darbą (arbete), B – gyvenamuosius būstus (bostader), C - kultūros ir komercinį centrą (centrum).

1970 metų pradžioje, kai Vallingby su jam priklausančiomis teritorijomis (Hasselby-Vinsta-Vallingby-Racksta-Grims ta-Blackebergas) buvo baigtas statyti, jame gyveno apie 60 000 gyventojų, iš kurių 27 000 turėjo darbą. Apie 7000 žmonių dirbo Vallingby teritorijose, 12 000 dirbo miesto centre, o 8000 - kitose regiono dalyse. Dėl esančios metro linijos kelionė į darbą nebuvo sunki.

Kišta 50 kv. km dydžio teritorija, anksčiau buvusi karinių mokymų stovykla, yra arčiau Stokholmo. 1962 m. vyriausybė nusprendė karines pratybas perkelti į kitą vietą. Karinė bazė išsiplėtė per 5 savivaldybes. Stokholmas buvo viena iš jų. Remiantis 1964 m. planu buvo pradėtas planuoti pietinės dalies apgyvendinimas. Žmonės ten pradėjo keltis 1967 m. Kadangi pagal planą buvo numatyta apgyvendinti pietinę ankstesnės karinės teritorijos dalį, ši teritorija buvo apstatyta gyvenamaisiais būstais. Metro linijos nebuvo, o žmonėms reikėjo vykti į darbą. Dauguma persikėlusiųjų buvo užsieniečiai. Pavyzdžiui, Tenstoje šiandien gyvena 76 tautybių žmonės. Šioje vietovėje kyla daug socialinių problemų.

Šiaurinėje karinės teritorijos dalyje darbo vietas buvo nutarta steigti netoli gyvenamųjų būstų. Po ilgų architektų svarstymų 1970 m. buvo parengtas ir patvirtintas bendrasis planas. Pradžioje gyvenamuosius rajonus buvo sumanyta plėsti pagal pratęstą metro liniją, maždaug 20 km nuo Stokholmo centro. Dabar užmiesčio teritorijas siekiama išsaugoti kaip rekreacines zonas, o metro liniją plėsti ne toliau kaip 15 km nuo miesto centro.

Flemingsbergo gyvenamojo rajono plėtra. 8-ojo dešimtmečio pradžioje ir politikai, ir planuotojai išsigando, kad per keletą metų išaugęs darbo vietų skaičius šiaurinėje Stokholmo regiono dalyje gali sukelti darbo vietų trūkumą pietinėje dalyje. Todėl 1985 m. bendrasis regiono planas turėjo 4 pagrindinius tikslus. Vienas iš jų - skirtingų regiono dalių subalansavimas.

Vienas pirmųjų planavimo veiksmų buvo surasti pietinėje Stokholmo regiono dalyje vietą, atitinkančią Kištos regioną šiaurėje. Teritorija aplink didelę ligoninę Flemingsberge pasirodė itin tinkama plėtrai. Ligoninė tapo medikų tobulinimosi vieta, pavyzdžiui, galėjo tobulintis dantų gydytojai. Stokholmo apskrities taryba kartu su Huddinge ir Botkyrka savivaldybių politikais patvirtino biotechnologijos tyrimo centro įkūrimą. Regiono planuotojai atliko planavimo galimybių ir pasekmių analizę. Remdamiesi šia idėja jie išleido brošiūrą. Po šios brošiūros buvo kitos, skirtos medicinos rinka suinteresuotoms grupėms Švedijoje ir Vakaruose.

Po tokio rinkos tyrimo buvo atlikta infrastruktūros plėtros analizė. Netoli ligoninės ėjo geležinkelio linija, vedanti į pietines ir pietvakarines Švedijos dalis. Šia linija naudojosi žmonės, vykstantys į darbą traukiniu Sodertalje - Stokholmas. Ligoninėje dirbo daug žmonių. Buvo ketinama aptarnauti keletą tūkstančių lankytojų, tačiau šalia ligoninės nebuvo geležinkelio stoties (valstybinė įmonė "Švedijos geležin-keliai" nenorėjo statyti stoties, nes tai būtų neigiamai atsiliepę traukinių linijai Sodertalje - Stokholmas - Marsta. Geležinkelių ekspertai sakė, kad vienintelė tinkama vieta atidaryti naują stotį yra Flemingsbergas su sąlyga, kad būtų uždaryta kita tos pačios linijos stotis. Naujas geležinkelių kompanijos vadovas buvo labiau šiuolaikiškas ir geriau išmanė rinką. Jis buvo suinteresuotas statyti naują stotį tolimiesiems traukiniams). 1987 m. buvo atidaryta priemiestinių ir tolimųjų traukinių stotis.

Hasselby, Vallingby ir Blackebergas yra trys pagrindiniai gyvenamieji rajonai. Kiekvienas iš jų turi metro stotį. Vinsta ir Racksta yra darbo rajonai, kuriuose taip pat yra metro stotys. Grimsta yra beveik žalias rajonas.

Miestas įsikūręs keturiolikoje salų. Šias salas jungia 57 tiltai.



Stokholmo žemėlapis:





4.Erdvinė miesto struktūra ir regioniniai ypatumai

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose miestas paminėtas 1252 metais, kur minimas kaip svarbus uostas prekiaujant Bergslagene kasama geležies rūda. Nuo XIII a. pabaigos – pastovi karaliaus rezidencija. Galutinai Švedijos karalystės sostine tapo po 1523 metų, sulaužius Kalmaro uniją. 1897 m. čia įvyko Pasaulinė paroda.

Miesto pavadinimo pradžia (stock) reiškia rąstus, o antra dalis (holm) – mažą salą. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose miestas paminėtas 1252 metais, kur minimas kaip svarbus uostas prekiaujant Bergslagene kasama geležies rūda. Nuo XIII a. pabaigos – pastovi karaliaus rezidencija. Galutinai Švedijos karalystės sostine tapo po 1523 metų, sulaužius Kalmaro uniją.

Didžiausi Stokholmo gyvenmieji rajonai: Lidingo, Sundbyberg, Solna, Nacka, Ekero, Vaxolm, Danderyd.

Miestas pastatytas ant daugybės salų bei pusiasalių. Istorinis miesto centras yra taip pat saloje. Stokholmo Archipelagas (šved. Stockholms skärgård) – didžiausias Švedijos salynas. Taip pat tai Tai antras pagal dydį Baltijos jūros salynas. Išsidėstęs tarp Stokholmo ir Alandų salų. Susideda iš maždaug 30 tūkst. salų ir salelių. Salų dydis labai varijuoja, kai kurios užima vos kelis kvadratinius metrus, o didesniuose yra net įsikūrę miesteliai. Didžiausia – Värmdön’o sala, kuri užima 180 km², trečia pagal dydį Švedijos sala. Salynas yra populiari tarp Stokholmo gyventojų laisvalaikio praleidimo vieta. Didžiausi, be paties Stokholmo, salyno miestai yra Gustavsbergas ir Vaksholmas. Taip pat salyne yra Iterbio kaimelis, pagal kurį pavadinti keturi cheminiai elementai.

Stokholmo archipelagas







5.Miesto gyventojai ir pagrindiniai jų charakteristikų pasiskirstymo ypatumai

Stokholmo regione gyvena 22% šalies gyventojų- 1,3 milijonų. Jie vadinami stokholmeriai. 27% Stokholmo gyventojų yra užsieniečiai. Didžiausią užsieniečių dalį sudaro suomiai, tačiau panašus kiekis užsieniečių yra iš Irako Stokholmo metropolis, turintis 2 milijonus gyventojų yra didžiausias Šiaurės regione. Pagrindinė Stokholmo gyventojų religija yra liuteronybė. Švedijos liuteronai 71,3, agnostikai arba ateistai 46-85, kiti – laisvieji krikščionys, stačiatikiai, Romos katalikai, musulmonai (daugiausia sunitai).

Stokholmo gyventojų augimas nuo 1552 metų.



6.Ūkio funkcionavimo mieste ypatumai

Stokholmo pramonę lemia tai, kad šis miestas yra prie Baltijos jūros. Baltija yra sekli ir pusiau uždara jūra, kurios vandens apykaita lėta. Iš bet kurios valstybės į jūrą patekę teršalai daro poveikį visai jūrai. Dėl savo strateginės padėties Baltijos jūros regionu eina natūralūs naftos vežimo keliai, ypač vežant ją iš Rusijos, gabenant ją jūra. Be to, stiprėja tendencija transportuoti suskystintas gamtines dujas. Ši veikla kelia pavojų gamtai, žmonėms ypač sudėtingomis žiemos sąlygomis.

Baltijos šalių nacionalinės rinkos yra mažos, todėl nepaprastai svarbu tobulinti verslo aplinką taip, kad ji skatintų vietos įmonių vystymąsi ir pritrauktų užsienio investicijas. Nepaisant vidaus rinkos buvimo, vis dar lieka praktinių prekybos prekėmis ir paslaugomis kliūčių. Konsultacijos ir analizė, atliktos rengiant 2007 m. bendrosios rinkos apžvalgą, rodo, kad kai kuriose srityse ir sektoriuose bendrosios rinkos teisinė bazė dar veikia ne taip gerai, kaip turėtų. Kaip pripažinta Smulkiojo verslo akte, patobulinta teisinė sistema bus ypač svarbi mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Be to, reikia stengtis supaprastinti prekių judėjimą tarp valstybių ir administracinį bendravimą.

Stokholmas svarbiausias Švedijos ekonomikos ir kultūros centras. Išvystyta mašinų, metalo, poligrafijos, chemijos, vaistų, lengvoji, maisto pramonė. Maisto pramonėje didelę reikšmę turėjo tai, jog Stokholme itin švarus geriamasis vanduo iš čiaupo. Bet kurioje Stokholmo restorane ar kavinėje gausi vandens – pilstomo arba iš buteliuko.

7.Pagrindinės miesto funkcionavimo problemos ir jų sprendimo būdai



Reikėtų išskirti Stokholmo regiono Kištos problemą. 1975 m. žmonės pradėjo keltis gyventi į Stokholmo Kištos regioną. Tuo pat metu potencialiems verslininkams buvo pasiūlytos darbo vietos. Kartu jie galėjo pritraukti ir kitus verslininkus bei finansininkus. Stokholme veikė speciali agentūra, kuri tyrė regiono darbo vietų rinką (SML, Stockholms Mark & Lokariseringsbolag). Stokholmo savivaldybė pasiūlė išsinuomoti kai kurias Kištos teritorijas. Taip Kištos teritorijos buvo nupirktos iš kariškių, t.y. valstybės. Varžydamasi su kitomis savivaldybėmis, Stokholmo savivaldybė sugebėjo pritraukti dideles kompanijas, dirbančias informacijos technologijų srityje, kurios ir įsikūrė Kištoje. Vieną iš jų - IBM, didele Amerikiečių kompaniją. IBM sutiko su sąlyga, kad pati galės pasirinkti vietą kompanijai. Ji įsikūrė izoliuotoje teritorijoje, kuri yra kiek atokiau nuo kitų.

Kai kurie gyvenamieji rajonai buvusioje karinės stovyklos teritorijoje turi socialinių problemų. To priežastis - nepalankus nuomininkų susimaišymas arba blogas namų suprojektavimas. Iš įvairių Švedijos dalių į Stokholmą migravo žmonės, kurie norėjo susirasti darbą. 7-ojo dešimtmečio viduryje prasidėjo didelė užsieniečių migracija. Šiandien 20% šio regiono gyventojų sudaro užsieniečiai arba yra užsienio piliečiai. Dauguma jų atvyko iš Suomijos, Vidurio Rytų, Afrikos, Pietų Afrikos ir Azijos. Tuo metu, kai buvo statoma pietinėje ir šiaurinėje stovyklos teritorijose, daugeliui atvykusių iš užsienio žmonių buvo pasiūlyta čia apsigyventi. Taip šioje teritorijoje susipynė skirtingi gyvenimo būdai, maitinimosi, socialinio gyvenimo įvairovė. Nenuostabu, kad 57 (Husby) ir 76 (Tensta mieste) tautybių margumynas gali sukelti problemų mokyklose ir darbo rinkoje.

Flemingsbergo problemos ir sprendimo būdai. Regiono planuotojai pasiūlė nutiesti naują vakarietišką kelio ruožą šalia šios teritorijos ir pagerinti aplinkinių kelių tinklą. Buvo pasiūlyta sujungti metro ir elektrinių traukinių linijas. Taip pat pasiūlyta atidaryti naują oro uostą - antrąjį oro uostą šalia Arlandos nuolatiniams skrydžiams iš ir į Stokholmo pusę.

Politikai ir planuotojai rėmė idėją dėl Flemingsbergo biocentro plėtros. Jų pastangomis biocentras buvo pastatytas. Centro statybą finansavo Švedijos ir Amerikos investitoriai. Šiandieną centre dirba apie 800 žmonių. Ligoninėje ir gretimose teritorijose - 7500 žmonių. Per pastarąjį dešimtmetį darbuotojų skaičius išaugo iki 1500 žmonių. Šalia ligoninės teritorijos planuojama atidaryti universitetą bei mokslo parką. Ateityje Flemingsberge dirbančių žmonių skaičius augs.

Pastaruosius porą metų priemiestiniai ir tolimieji traukiniai sustoja naujoje traukinių stotyje. Šalia geležinkelio stoties yra didelė automobilių stovėjimo vieta, kuria naudojasi tolimaisiais traukiniais keliaujantys žmonės ir atvykstamieji į stotį savo automobiliais. Iki šiol ši teritorija buvo beveik nenaudojama. Šalia stovėjimo vietos atsirado įvairių darbo vietų rajonai. Iki tol buvo naudojami tik šių rajonų pakraščiai. Flemingsbergo plėtra nevyko taip sparčiai ir paprastai kaip Vallingby ir Kištos. Dar kai nebuvo ligoninės, atsiradus idėjai kurti naujas darbo vietas, dviejuose kaimyniniuose gyvenamuosiuose rajonuose jau gyveno 8000 žmonių. Svarbiausias tikslas buvo sukurti daugiau naujų darbo vietų ir pritraukti į šią teritoriją šiuolaikinę aukštos technologijos pramonę. 1990 m. pradžioje Švedijos ekonomika susidūrė su daugeliu problemų ir po keturiasdešimties metų trukusio augimo prasidėjo ekonomikos nuosmukis. Vallingby ir Kišta rajonai buvo suplanuoti ir pastatyti ekonomikos klestėjimo metais. Tuo tarpu aplink ligoninę esančios Flemingsbergo teritorijos pradėtos plėtoti prasidėjus ekonomikos nuosmukiui. Nors sąlygos buvo palankios (vieninga politika, bendri planuotojų interesai, apskrities tarybos ir valstybės metinės investicijos infrastruktūrai, statybai tinkamos teritorijos ir t.t.), tačiau numatyta plėtra nepasiekė užsibrėžto tikslo. Privačių asmenų investicijos buvo gana menkos.

Norint, kad auganti teritorija - plėtros branduolys - būtų sėkmingai vystoma, turi būti palankios sąlygos. Plėtros poreikis bei tikėjimas ateities perspektyvomis yra būtini. Augančios teritorijos plėtotei labai padeda regiono ekonominė plėtra. Geras susisiekimas su pagrindiniu automagistralių tinklu, visuomeninis transportas, tarptautinis oro uostas (esantys 50 km zonoje) yra svarbūs planavimo veiksniai. Kaimynystėje esantis universitetas, geri gyvenamieji rajonai ir palankios aplinkos sąlygos lemia stambių technologijos kompanijų apsisprendimą, kai šios ieško tinkamos vietovės kurti kompanijai. Taip pat egzistuoja "jungties" tendencija - ieškoti tokių teritorijų, kuriose yra panašiu verslu užsiiminėjančių firmų.



Literatūra



1. Balčyti s Z. Baltijos jūros regiono strategija – istorinė Lietuvos galimybė // www.delfi.lt/news/ringas/politics /zbalcytis-baltijos-juros-regiono-strate gija-istorine-lietuvos-galimybe.d?id=604 35749

2. stockholmas.weebly.com/

3. sv.wikipedia.org/wiki/Porta l:Stockholm

4. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos. Briuselis, 2009

5. The Sustainable Region Initiative // www.gvrd.bc.ca/sustainability





Vardas ...
Telefonas 666666
Apskritis Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilnius


Komentarai

Komentuoti gali tik registruoti Studijos.lt vartotojai

Aš jau esu ePasas.lt vartotojas  Tapti ePasas.lt vartotoju

2017-03-22

Pagrindinės kiekybinės miesto charakteristikos ir jų pasiskirstymas