Seime rengiamas įstatymas, pagal kurį studentų skaičių ir kainą už studijas galės nustatyti patys universitetai.
Kaip praneša LNK "Žinios", įstatymo projekte įkainius siūloma suskirstyti į penkias grupes. Pagal jas brangiausia už mokslą mokėtų medikai, pigiausia - vadybininkai.

Konservatorius Andrius Kubilius ir liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymų projektuose siūlo, jog Lietuvoje veiklą pradedančios aukštosios mokyklos bei užsienio universitetų filialai gautų saugumiečių pažymą, jog nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

Siūloma, jog norint užsiimti studentų ugdymu teks kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (SKVC), o šis savo ruožtu informacijos prašys iš Valstybės saugumo departamento (VSD). Departamentas turės įvertinti, ar ši veikla nekels grėsmės nacionaliniam Lietuvos saugumui.

Paklaustas, kaip vertina tokį pasiūlymą, Studijų kokybės vertinimo centro specialistas Vytautas Daujotis, teigė, jog ši procedūra, jei būtų atliekama tikrai sąžiningai, bent jau nepakenktų. Tačiau didesnę problemą jis įžvelgė kitur.

2007-2008 mokslo metų pradžioje aukštojo mokslo siekė daugiausia per visą šalies istoriją jaunuolių - 204,4 tūkst. Šalies aukštosiose mokyklose studijavo 42 procentai 20-24 metų amžiaus jaunimo.

Aukščiausios kvalifikacijos specialistus šalyje rengia 50 aukštųjų mokyklų - 22 universitetai ir 28 kolegijos (iš jų 7 universitetai ir 12 kolegijų - nevalstybiniai). Aukštųjų mokyklų skaičius, palyginti su praėjusiais mokslo metais, nepasikeitė, o studijuojančiųjų jose padaugėjo beveik 5 tūkst. Per metus studentų skaičius universitetuose padidėjo 1 tūkst., kolegijose - 4 tūkst. ir siekė atitinkamai 144,3 tūkst. ir 60,1 tūkst.

2007 m. rudenį universitetų ir kolegijų pirmakursiais tapo 74 procentai bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų, 6 procentai profesinių mokyklų ir 9 procentai aukštųjų mokyklų absolventų, kurie siekė įgyti kitą arba susijusią specialybę. Į bakalauro studijas universitetai priėmė 1,1 tūkst., kolegijos - 2,6 tūkst. daugiau pirmakursių.

2007-2008 mokslo metų pradžioje bakalauro studijų pakopoje studijavo 113 tūkst., o aukštesnėje studijų pakopoje - magistrantūroje - 28 tūkst. jaunuolių. Kaip ir 2006-2007 mokslo metais, magistro kvalifikacinio laipsnio siekė šeši iš dešimties baigusiųjų bakalauro studijas. Studijuojančiųjų skaičius universitetų doktorantūroje (įskaitant meno aspirantūrą ir rezidentūrą) išliko panašus - beveik 4 tūkst., mokslo institutuose doktorantūroje studijavo 335 asmenys.

Į Nacionalinį kongresą Vilniuje šeštadienį susirinkę pedagogai keikė valdžią ir klausėsi jos prašymų elgtis racionaliai.

"Gal slegiami didelės atsakomybės už ugdytinių likimus naštos mes ir neboikotuosime egzaminų, bet kad mokslo metai neprasidės rugsėjo pirmąją, yra didelė tikimybė", - kongrese sakė vienas iš streikais savo teises ginančius pedagogus vienijančios profesinės sąjungos lyderių Eugenijus Jesinas.

Kongresą atidaręs minėtos profsąjungos vadovas Aleksas Bružas kritikavo demokratijos būklę šalyje.

Politinių partijų inicijuotas Mokslo ir studijų įstatymo projektas prieš pradedant svarstymus Seime Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Tarybos posėdyje pristatytas šalies studentų atstovams.

Balandžio 8 d., Mykolo Romerio universitete susirinkusiems aukštųjų mokyklų studentų lyderiams siūlomą aukštojo mokslo viziją pristatė ir į klausimus atsakinėjo naujojo įstatymo iniciatoriai: Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Steponavičius, ekspertai - ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Virginijus Kundrotas bei teisininkas, politologas Gytautas Damijonaitis.

Studentų būgštavimus dėl užsitęsusios aukštojo mokslo reformos pasirengę išsklaidyti šalies politikai. Pristatyti savos aukštojo mokslo vizijos bei Seime užregistruoto Mokslo ir studijų įstatymo projekto į Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Tarybos posėdį šiandien atvyksta projektą inicijavusių frakcijų lyderiai - Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius bei Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Steponavičius.

Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija praėjusią savaitę pritarė Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) ir brandos egzaminų tobulinimo 2008-2012 metais priemonių planui.

Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija pritarė Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) ir brandos egzaminų tobulinimo 2008-2012 metais priemonių planui. Plane numatoma nuo 2009-ųjų įvesti privalomą Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) dešimtokams. 2009 metais būtų tikrinami tik dviejų dalykų - lietuvių kalbos ir matematikos dešimtokų pasiekimai. Tautinių mažumų mokyklose - ir gimtosios kalbos, jeigu mokyklos taryba taip nuspręstų. 2012 metais atsirastų privalomas informacinių technologijų ir dar 1 arba 2 pasirenkamųjų dalykų (socialinių, gamtos mokslų, užsienio kalbų) PUPP.

Parengtas Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano pakeitimo projektas. Iki kovo 28 dienos kviečiame teikti siūlymus strategijos projektui.

Europa artėja prie vieningos studijų kokybės užtikrinimo sistemos. Praeitą savaitę Briuselyje pasirašyti steigiamieji Europos kokybės užtikrinimo registro aukštajam mokslui (angl.: European Quality Assurnace register for Higher Education - EQAR) dokumentai.