Beveik 1200 renginių, kuriuose apsilankė per 40 tūkst. žmonių, daugiau nei 90 naujoviškų paslaugų, 215 naujų produktų ir priemonių – šie skaičiai liudija pakitusį atsinaujinusių Lietuvos bibliotekų požiūrį į savo lankytoją ir bendruomenę. Prie visų šių pokyčių prisidėjo trejus metus trukęs Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inicijuotas projektas „Bibliotekos pažangai 2“.

Tarptautinis verslumo skatinimo projektas „Futurepreneurs“ pirmą kartą Lietuvoje kvies jaunus žmones kurti verslą, kuris keistų pasaulį. „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko“ bei „Erasmus+“ parengta programa (angl. pre-accelerator) padės jaunuoliams kurti verslo idėjas perspektyviausiose ar iki šiol neįprastose srityje, tokiose kaip finansinės technologijos (angl. fintech), informaciniai sprendimai, gynyba ir saugumas.

Didžiausia šventė vaikams – Kalėdos – daugeliui suaugusiųjų asocijuojasi su galvos skausmu, sudarinėjant dovanų sąrašus, eilėmis parduotuvėse ir tuščiomis banko sąskaitomis. Kauno technologijos universiteto (KTU) Apskaitos katedros docentė Alfreda Šapkauskienė pataria šventiniais poreikiais pasirūpinti iš anksto ir artimuosius apdovanoti ne daiktais, o dėmesiu.

Geriausia 2016 m. Lietuvos lengvaatlete tituluota šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė atvirauja, kad šie metai jos karjeroje buvo ypač reikšmingi. Ji tapo Europos vicečempione, o Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse liko vos per žingsnį nuo savo svajonės – užlipti ant olimpinės apdovanojimų pakylos. Dabar olimpietė tai vadina neįkainojama patirtimi ir džiaugiasi, kad būdama vos 24-erių galėjo jau antrą kartą atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse ir būti finale.

Jau kitąmet Japonijoje dienos šviesą išvys knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje rezidavusį ir tūkstančius gyvybių išgelbėjusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą. Šios knygos autorius – mokslininkas iš Lietuvos. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį, kur savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose laikomomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba.

„Net ir dirbdami skirtinguose universitetuose turime tą patį tikslą – pakelti švietimo lygį. Turėtume tą daryti visi kartu: dėstytojai, konsultantai, universitetų vadovybė, švietimo politikos formuotojai“, – teigia Daanas Romeinas, Leideno universiteto (Nyderlandai), edukacijos konsultantas, glaudžiai bendradarbiaujantis su Kauno technologijos universiteto (KTU) Dėstytojų akademinių kompetencijų centru „EDU_Lab“.

Termometrų stulpeliams nukritus gerokai žemiau nulio, neužsivedantis dyzelinis automobilis – dažno vairuotojo galvos skausmas. Viena pagrindinių to priežasčių – degalų bake likęs vasarinis kuras.

„Kai kurie žmonės piktinasi: nevadinkite manęs ištekliais, aš nesu anglys ar nafta“, – šypsosi Živilė Stankevičiūtė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Vadybos katedros dėstytoja. Pasak jos, darbuotojų įvardijimas žmogiškaisiais ištekliais yra vykusi analogija. Juk žmogiškieji ištekliai, – taip pat kaip ir gamtiniai – vieną dieną gali baigtis: žmonės sensta, suserga, pervargsta, neišnaudoja savo pilno potencialo.

Mokyklos vis dar neišnaudoja technologijų teikiamų galimybių, kurios galėtų suteikti moksleiviams šiuolaikiniam gyvenimui reikalingų įgūdžių – taip rašoma OECD (Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos) PISA (Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo) išvadose apie skaitmeninį raštingumą.

2016 m. lapkričio 15 d. duris atvėrė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) vaikų darželis „Mažųjų akademija“. Nors ugdymo procesą darželis vykdo jau nuo mokslo metų pradžios, tačiau nuo dabar mažieji gali ugdytis naujose, specialiai vaikų poreikiams pritaikytose patalpose. Jose vyrauja stilinga, vaikų savivaldų ugdymąsi skatinanti aplinka, o ugdymo priemonės ikimokyklinukus skatina veikti, kurti ir bandyti.