Aukštojo mokslo pertvarkai įsibėgėjant, keistis turės tiek šalies universitetai, tiek kolegijos. Studentų pasirinkimo nulemtas valstybės finansavimas, auganti konkurencija ne tik Lietuvoje bet ir tarptautiniu mastu klestėti leis dinamiškoms, realią veiklos kokybę puoselėjančioms bei skirtingus studijų dalyvių poreikius tenkinti sugebančioms aukštosioms mokykloms.
Tai prognozuoja šalies studentų atstovai Lietuvos studentų sąjungoje (LSS), apžvelgę pirminius bendrojo priėmimo į Lietuvos universitetus ir kolegijas rezultatus. LSS atkreipia dėmesį, kad stojimo rezultatai atskleidė ne vieną šių dienų aukštojo mokslo sistemos Lietuvoje žaizdą, kartu suteikė papildomos medžiagos efektyvesnei aukštojo mokslo pertvarkos eigai užtikrinti.
„Ką tik pasibaigęs priėmimo etapas – neblogas situacijos veidrodis. Absoliutinti pavienių skaičių nederėtų, tačiau bendras įspūdis toks, kad stojantieji savo pasirinkimu sujudino sistemą, leido suabejoti kai kurių aukštųjų mokyklų siūlomų studijų verte.
Jei iki šiol buvo tik kalbėta apie neva nepagrįstai didelę šalies studijų rinką, bergždžiai tam skiriamas valstybės lėšas, dabar matome apčiuopiamus faktus: laisvos nemokamų studijų vietos, nerentabilios studijų programos. Tokius duomenis tinkamai įvertinus, išvengus galimų spekuliacijų, galima geriau orientuotis, kaip gerinti šalies studijų ir mokslo erdvę iš esmės. Tam reikia ne vien politikų, bet ir pačios akademinės bendruomenės valios bei aktyvumo“, - teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.
LSS vadovo nuomone, pastarasis priėmimas ne tik nepaneigė Seime patvirtintos studijų ir mokslo pertvarkos pagrindinių principų, reformos reikalingumo, bet permainų būtinybę tik dar labiau sustiprino. Tačiau, pastebi studentų sąjungos prezidentas D. Dikšaitis, atskirus reformos įgyvendinimo žingsnius būtina koreguoti atsižvelgus į šių dienų realybę. Vienas tokių – nemokamų vietų universitetuose ir kolegijose planavimas.
„Planuojant nemokamų vietų skaičių aukštosiose mokyklose buvo pasirinktos konkrečios proporcijos tarp universitetų ir kolegijų. Užsibrėžta kasmet mažinti nemokamų vietų skaičių universitetuose, atitinkamai jį didinant kolegijose. Įvykęs priėmimas rodo, kad tokiam žingsniui gal kiek per anksti. Prie to derėtų eiti nuosekliau gryninant universitetų ir kolegijų veiklos turinį, skirtingas jų misijas ir vaidmenį aukštajame moksle. Kitaip, vargu ar drastiški ribojimai nemokamai studijuoti ten, kur stojantiesiems atrodo priimtiniausia esamomis aplinkybėmis, duos norimą efektą“, - samprotauja LSS prezidentas D. Dikšaitis.
Tobulintinas studentų atstovams atrodo ir pats bendrojo priėmimo organizavimas, kuomet nepavyksta išvengti informacijos sklaidos spragų, o reali universitetų ir kolegijų konkurencija negalima dėl to, kad nėra galimybės stojančiajam pildyti bendrą prašymą priėmimui į universitetus ir kolegijas kartu. Pastabų LSS turi ir priėmimui į meno srities studijas. Šiuo metu jos apibendrinamos ir rengiamos viešinti.
Studentų atstovai pažymi, kad paskelbti priėmimo rezultatai skatina kalbėti apie mišrią studijų finansavimo tvarką, kuri leistų išlaikyti valstybei reikšmingas studijų programas formuojant specialius užsakymus ar skiriant atskiras dotacijas konkrečiai studijų veiklai. Tinkamas metas, anot LSS, suaktyvinti diskusijas dėl regioninių aukštųjų mokyklų, optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą.
Primename, kad priėmime į universitetus šiais metais dalyvavo 29 271 norinčiųjų, į kolegijas – 12 367. Į valstybės finansuojamas vietas universitetuose pateko 11 566 asmenų, kolegijose – 8 298 (tai apie 2000 mažiau nei planuota). Studijuoti tik kolegijose šiemet panoro 7 739 stojusieji. Iš viso į šalies aukštąsias mokyklas stojo 37 010 pageidaujančiųjų.
Šiais metais pirmąkart bendrajame priėmime dalyvauja 20 universitetinių aukštųjų mokyklų ir 24 neuniversitetinės aukštosios mokyklos.
