Lietuvos universitetai tik vakar po papildomos atrankos surinko visus studentus mokytis valstybės finansuojamose vietose. Kolegijos nesurinko. Kodėl? Įvykdyta reforma. Anot “Vakaro žinių” kalbintų ekspertų, Švietimo ir mokslo ministerija šiemet pakeitė studijų finansavimo tvarką, bet nesugebėjo tos tvarkos sureguliuoti. Abejojantys, ar paklius į valstybės mokamas vietas, abiturientai iki šiol nesulaukė ministerijos derybų su bankais rezultatų dėl paskolų mokslui palūkanų.
Ministras Gintaras Steponavičius buvo žadėjęs, kad kreditai mokslui bus teikiami su ne didesnėmis nei 6 proc. metų palūkanomis. Tačiau dabar kalbama apie 11 procentų. Studentų organizacijos neslepia, kad prigąsdintas jaunimas šiemet išsilakstė laimės ieškoti užsienio aukštosiose mokyklose.
Mokslu nesusidomėjo
O Lietuvos kolegijose po papildomų stojimų liko laisvos mažiausiai 1339 nemokamos vietos. Universitetai skelbia papildomai pakvietę 320 studentų. Tačiau Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) patvirtino, jog galutiniai skaičiai tikrai mažės. Anot LAMABPO prezidento Prano Žiliuko, dalis būsimųjų studentų tikrai atsisakys net nemokamų vietų universitetuose, į kurias buvo prieš tai įstoję.
Į mokamas vietas universitetuose per papildomą priėmimą pakviesti 1383 studentai. Kolegijose į nemokamas vietas stojo tik 1567, tad laisvos liko 1339 vietos. Į mokamas vietas priimti 1034 studentai.
Primena komunizmą
Vilniaus universiteto profesorius sociologas Romas Lazutka pripažino, kad šia reforma galime lygintis nebent su komunistinėmis valstybėmis.
“Lietuviškas fenomenas yra tai, kad vadinamieji krepšeliai skiriami pagal gimnazijos, mokyklos rezultatus. Kitose šalyse remiami tie, kurie negali susimokėti, o gabumai jau vertinami universitetuose. Taip nėra daroma kitose civilizuotose šalyse, tik vienoje kitoje pokomunistinėje valstybėje”, - pažėrė kritikos R.Lazutka.
Skolintis nepuola
Pasak jo, po tokios reformos, kai kurių universitetų studijų programų apskritai neliks, nes dėl šoktelėjusių kainų jos tapo nebeįkandamos studentams.
“Labai svarbu yra garantijos, kaip yra Didžiojoje Britanijoje, kai nepasiekus tam tikro pajamų lygio, tau nereikia grąžinti paskolos už mokslą. Čia valstybė apdraudžia nuo ateities neapibrėžtumo. Paaiškėjo, kad Lietuvoje paskolas labai nedaug kas žada imti. Nes daugelis jau yra nudegę su vartojamosiomis, būsto paskolomis”, - priminė jis.
Profesorius akcentavo, kad valstybė neturi rimtų argumentų, kodėl negalėtų teikti tų paskolų.
“Daugelyje šalių kreditus teikia būtent valstybinis fondas. Sakoma, biudžete nėra tų pinigų. Bet valstybė galėtų arba rasti lėšų mokestinėmis priemonėmis, arba pasiskolinti pinigų didmenine forma vietoj to, kad studentas prastesnėmis sąlygomis skolintųsi iš komercinių bankų”, - įsitikinęs profesorius R.Lazutka.
Tačiau blogiausia, anot jo, kad studentai nuolat vedžiojami už nosies, nes reformų tėvai neapsisprendžia, kaip toliau elgsis.
“Jau girdime, kad ministerija sako, jog kitais metais reikėtų kvotas skirstyti kitokiu būdu. Bet tai būtų sprendimas priešingas reformai. Apskritai studentų pasirinkimui reikėtų daryti įtaką ne finansavimu, krepšeliais, bet informacija. Nes jaunimas nežino, kiek tie teisininkai ar vadybininkai uždirba. Išgirsta apie kelis, kurie gauna dešimtis tūkstančių, bet nėra informacijos, kad dauguma dirba elementarius klerkų darbus”, - teigė R.Lazutka.
VŽ Trigrašis
O ką apie chaosą artėjant naujiems mokslo metams mano pats ministras G.Steponavičius? Jis “Vakaro žinias” tikino, kad reforma vyksta puikiai, todėl ramiai sau atostogauja užsienyje.
Sunku tai pavadinti mokslo reforma
Indrė VAREIKYTĖ - Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė:
Reformos deklaruojamas tikslas buvo tas, kad studentai balsuodami studijų krepšeliais pasirinks, kas yra kokybiškas mokslas. Bet krepšeliai nesureguliavo aukštojo mokslo sistemos. Studentai vietoj techninių ir tiksliųjų specialybių rinkosi socialinius mokslus, vadybą, teisę. Nors paskelbta statistika, kad teisininkai ir vadybininkai sunkiausiai susiranda darbą. Visiškai nesutikčiau, kad kitos specialybės, kurios nesurinko studentų, nekokybiškos. Kalbu apie Veterinarijos, Kūno kultūros, Dailės, Muzikos akademijas. Į kai kurias specialybes buvo atrinkti ne patys talentingiausi žmonės, o talentingiausi liko net mokamose vietose.
Deja, nėra statistikos, kiek studentų išvažiavo mokytis į užsienį. Bet skaudžiausia pasekmė, kad kokybė nepakito, “diplomų mada” liko dar stipresnė. Kai kurie universitetai padarė viską, kad pritrauktų krepšelius - įstojo žmonės, kurių konkursinis balas buvo vos 1,6, kai maksimumas yra 21. Tai nebekalbame apie kokybę. Tikiuosi, ministerija padarys išvadas. O priemonių studijoms skatinti yra daug: nuo stipendijų iki lengvatinių paskolų. Dabar studentai net neįsivaizduoja, kokios bus paskolų palūkanos. Aš taip pat nežinau. Tik spekuliuojama, kad eurais palūkanos bus mažesnės.
