ne

 Socialiniai mokslai tikrai nėra lengvi, ypač tuomet, kai nori labai aukšto įvertinimo, galbūt gauti kokius6-7 nėra sunku, bet aukščiau, tai tikrai reikia padirbėti. Jei žmogus yra tiksliosios pakraipos, tai nereiškia, kad jis yra protingesnis už humanitarą. Abu šie žmonės valstybėje yra reikalingi. Humanitaras galbūt prastai išspręs fizikos uždavinį, o tiksliukas silpnai parašys literatūrinį rašinį. 

 Socialiniai mokslai tikrai nėra lengvi, ypač tuomet, kai nori labai aukšto įvertinimo, galbūt gauti kokius6-7 nėra sunku, bet aukščiau, tai tikrai reikia padirbėti. Jei žmogus yra tiksliosios pakraipos, tai nereiškia, kad jis yra protingesnis už humanitarą. Abu šie žmonės valstybėje yra reikalingi. Humanitaras galbūt prastai išspręs fizikos uždavinį, o tiksliukas silpnai parašys literatūrinį rašinį. 

 Nekreipk dėmesio, gi lietuviai, ko tik nepasakys iš to juodo pavydo kaimynui :}

Aš, pavyzdžiui, esu humanitarė visiška. Man kalbos patinka ir nesunkiai einas ir panašūs dalykėliai,rašyt mėgstu. Ir nematau jokios prasmės studijuoti to, kas ne man... kad ir kaip vaikystėj atrodė romantiška būti kosmonaute ir kad ir kaip tada planavau savo išradimus,kurie ateityje pakeis pasaulį

Bet liūdna, kad į tuos socialinius mokslus sueina visi lengvo gyvenimo tikėdamiesi. Pati,jei tik būčiau ne tokia išsiblaškius, greičiau mąstanti, šiaip turėčiau daugiau smegenų vingių ir suprasčiau fiziką bei organinę chemiją.... Dievaži,gamtos mokslai daug įdomesni. Čia gal kaip kam, bet aš manau, kad negerai, jei 50% abiturientų renkasi socialinius mokslus.

Ir išvis,per daug nori visi to aukštojo mokslo diplomo. Tarsi savaime suprantamas dalykas,kad turi turėti bakalaurą, na, o normalūs žmonės gi ir magistrantūrą baigia,arne?:D
..o kas griovius kas?:D

 čia ne dėl pavydo  tiesiog žmogui sakau, kad čia reikėtų kalbėti visiems kaip lygiems - kam tos aukštos materijos ir nuolatinis rimtas tonas - tai nuobodu. come on, nuobodylom dar turėsim laiko pabūti visą senatvę  

 Joo, aš irgi totali homunitarė, labai daug skaitau,dievinu kalbas, gerai rašau, gerai sekasi mokytis atmintinai (beveik neprireikia, gerai įsimenu tekstus), mėgstu visokias istorijas ir taip toliau.

Man visokios chemijos ir fizikos yra totalus miškas ir tie visi fizikai toookie kažkas atrodo, labai juos gerbiu, negaliu Tokie protingi atrodo. Iš tų visokių tiksliųjų ir realiųjų nebent tik geografija labai patinka, net galvojau studijuoti ją kažkada , bet ten visokias chemijas reik mokytis, tai atmečiau.

Žodžiu kas kam :}

 Pritariu, ten taip kažkoks "žinovas" nusvaigo, kad tikslieji sunkiau už socialinius ar humanitarinius mokslus. Tai reiškia, kad tiksliukas- visų galų meistras. Gi aš žinau tokių gabių matematikai, fizikai, ir jiem krimst tuos tiksliuosius vieni juokai, bet kai prieina lietuvių, istoriją- šnipštas. Taigi natūralu, jei tau kažkas sekasi, tai tau ten ir yra lengviau. Ne bet kas patempia inžinerinį, ne bet kas patempia žurnalistinį darbą. Dar dėl to kalimo. Iškalt gali kiekvienas ir čia jau viskas? Labas rytas. Kas iš to, kad tu išmoksi datas, jei tu jų galvoj sudėt nemoki, susieti aplinkybių ir padarinių. Iš vis neįsivaizduoju, kaip galima lyginti socialinius mokslus su tiksliaisiais- gi visų sričių specialistai gyvybiškai reikalingi šaliai.

 zurnalistai su lietuviu ir istorijos ziniom gyvybiskai reikalingi saliai? ok ok, sutinku. tik parasyk, kur pirkai tokia zole.

 Nori pasakyti, kad jų nereikia? Kad sveika šalis ir ekonomika galėtų egzistuoti be įvairių specialybių atstovų?Plius, žurnalistas - vienas iš pavyzdžių. Taip pat reikalingi ir filologai, ir vadybininkai (kad ir kaip visi ant jų krauna), etikos/tikybos mokytojai...VISI. Nejuokink, pats turbūt esi tuo apsiteršęs, ką čia man mėgini primest. Gan žemokas lygis

 ak koks sarkazmas, koka ironija. tirkai puikus humanitaras, antras Kurtas Vonegutas. Bet jei nepastebėjei čia tave kokie 5 žmonės suvarė, gražiai, švelniai, logiškai su argumentais. kur tavieji? kažkoks bajeris su žole? ne, ačiū, aš tikrai nenoriu, kad toks tiksliukas man gamintų vaistus kai pasensiu ar konstruotu automobilius.
o prie žurnalisto išmanačio istoriją ir gebančio rašyti turtinga, nešabloniška kalba man kyla klausimas- ar esi kada laikraštį atsivertęs? ką be istorinio supratimo, be žinių gal iveikti žurnalistas? nebent tavo istorijos samprata baigiasi ties liublino unija ( nors duodu ranką nukirst, kad nelabai žinai kas tai yra), bet istorija buvo ir prieš 20 metų, privatizacijos, banditai, įtakų sferos.. tai irgi istorija. nežinodamas jos žurnalistas nesigaudys kas dedasi šiandien, kas postuose sėdi, kas valdo šalį. 
žodžiu, konkretus esi. išsiregistruok iš svetaines, trolini tik. 

 kaip tai as noriu pasakyt, kad ju nereikia? ar tu moki skaityt? juk aiskiai parasyta, kad as sutinku, kad zurnalistai su lietuviu ir istorijos ziniom gyvybiskai reikalingi saliai! be ju tikrai niekaip neisgyvensim, pasaulio pabaiga

 Pirma - kalba eina apie tai, kad realų BVP turėtų kurti inžinerinės pakraipos specialistai. Jeigu santykis būtų atvirkščias nei dabar (technologijų studijų daugiau nei socialinių) mūsų situacija apskritai būtų kitokia. Dėl kritinės masės technologijų specialistų nori nenori vystytųsi pramonė. Dėl kritinės masės vadybininkų, nori nenori stovėsi darbo biržos eilėj su tokiu išsilavinimu. Be abejo negali socialus nukreipti į technologijų sritį. Bet greičiausiai todėl, kad gamtos mokslai ar matematika tiesiog yra sunkesni nei istorija ir kalbos, ir žmogus save automatiškai profiliuoja taip, kad jam būtų lengviau. Iš čia socialų antplūdis.

Ką studijuoti lengviau dar negaliu pasakyti. Ir joks dabar baigęs abiturientas negali pasakyti. Jeigu yra žmogus, kuris yra visko bandęs, nemanau, kad mūsų fantazija perspjaus jo patirtį. Aš pats manau, kad studijuoti technologijos mokslus turėtų būti žymiai sunkiau, jeigu norime turėti specialistus, kurie galėtų kažką pasiūlyti pasaulio rinkai. Technologijos yra eksportui, socialinės pakraipos specialybės - vidaus rinkai tvarkyti. Dar vienas faktorius, kuris rodo, kad technologai turėtų daugiau mokėti. 

O tos šūdinos šnekos apie tai, kad tiksliukai istorijos nesupranta... iš piršto laužtos. Jei logiškai išmąstai fizikoje dėsnių ir formulių pritaikymus, nematau, kodėl turėtum neišmąstyti, kodėl renesansas atsirado Italijoje. Sutinku tik su vienu - kai kuriems tiskliukams, kalbos nesiduoda. Bet tuo argumentuoti kažką yra juokinga. Juk loginiam ir kūrybiniam mąstymui yra kitos smegenų sritys. Priedo, tikrai ne daugelyje darbų reikės naudoti idealią lietuvių kalbą. Rašyti pastraipas ir panašiai. 

Tačiau aš jokių būdu neiškeliu kažkurios studijų pakraipos. Tiesiog sakau, kad pripažinkim realybę - vadybininkais gali mokytis belekas. Ir mokosi. Technologijų specialybes irgi bet kas mokosi. Tačiau greit iškrenta. Tos studijų pakraipos gal ir vertingos tiek pat, tačiau viena eksportui, kita vidaus rinkai. Dabar ir ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvai reikės eksporto. Dėl to technologinę specialybę studijuoti Lietuvoje ne taip rizikinga, kaip socialinę. 

  Faktai iš gyvenimo tinka?
- Man filmuke parodytas vaizdas buvo pakankamai kasdieniškas, nors ir dėstytojai, ir studentai, ir universitetas - kiti, ta pati (arba artima) tik studijų kryptis. Daugumoje socialinių mokslų (apie visus kalbėti nedrįstu, nes ne apie visus žinau) pažymiai pasiskirsto intervale 7-10. Tame pačiame universitete vienų specialybių studentai stipendiją gauna su septynetais, kitų - su 9,5 negauna (antroji specialybė, kaip bebūtų "netikėta", ekonomika). Aišku, kaltę galima suversti faktui, kad į ekonomikas&co konkursai būna žymiai didesni ir ten neva sustoja kur kas protingesni, gabesni, labiau motyvuoti, gražesni ir kitapusiškai nuostabūs žmonės, BET žinau keletą pavyzdžių, kaip nesugebėję studijuoti fizinių mokslų perstojo į socialinius ir ten mokosi tik gerais, labai gerais ir puikiais pažymiais. Iš dviejų dėstytojų dar pirmomis dienomis teko girdėti patarimą: jeigu visiškai nepavyks susitvarkyti su studijomis, nespjaukite į universitetą - tie, kurie iš mūsų pereina į vadybas ar kažką panašaus, ten būna geriausi (tokiam specialybių atrankos būdui nepritariu, bet pagrindinė mintis buvo ne čia).
- Ar labai dažniai socialinių specialybių studentai džiaugiasi, kad reikia mokytis matematikos, nes labai lengva būna? Fizinių/technologijos mokslų studentai socialiniais mokslais (iš patirties: ekonomika, vadyba, komunikavimas) džiaugiasi šia prasme, kad jų pažymiai žymiai pakelia vidurkį be jokių pastangų.
- Ar kada teko sudalyvauti internetinėse socialiukų magistrinių darbų apklausose? Man teko labai daug ir beveik visos buvo įspūdingai neįtikėtinos, mat tokią apklausų kokybę (klausimų formulavimas, gramatika, logika, prasmingumas) pranokti tikrai galėtų protingesnis aštuntokas. Kokie turi būti kriterijai, kad su tokiomis raiškos ir nuovokos galimybėmis pasiektum magistrą, aš rimtai neįsivaizduoju. (Ar tiksliuko magistrinį, kad ir patį apgailėtiniausią, sugebėtų suvokti dvyliktokas? Manau, tik išskirtinių gabumų/erudicijos.)
- Tiksliuosiuose moksluose mokytis reikia viską, socialiniuose, kiek teko susidurti (o susidurti teko), labai daug dalykų, kuriuos reikia išmokti, būna savaime suprantami.

„Studijuoti“ šiame kontekste, mano supratimu, reiškia sąžiningai įvykdyti visus studijų programos reikalavimus.

Žinoma, tikrai nenoriu pasakyti, kad nepriekaištingo profesionalumo siekiantis socialiukas dirbs mažiau nei tiksliukas – ir iškepti TOBULĄ obuolių pyragą galima mokytis ilgai, kruopščiai ir atsakingai. Taip pat sutinku, kad labai daug „tiksliukų“, rėkiančių pasauliui, kad jų mokslas yra neįveikiamas, sėdi visai ne savo rogėse, nes nuoširdžiai domintis ir turint pašaukimą tikslieji mokslai nėra tokie jau baisūs. Pripažįstu, kad kai kurių socialinių, o jei dar šalia priglausime ir humanitarinius, tai jų daugumos, studijuoti nesugebėčiau. Dar kartą pabrėžiu, kad mano pavyzdžiai rėmėsi daugiausiai vadyba, ekonomika, sociologija, nes su tuo susipažinti teko iš arčiau (bet iš esmės tai ir yra populiariausi pasirinkimai). Ir vis dėlto manau, kad išdėstyti faktai (nors gal pseudofaktais vadinti juos reikėtų) leidžia turėti nuomonę, kad socialiniai mokslai, yra gerokai paprastesni (su ta sąlyga, kad nepriekaištingas profesionalumas nėra siekiamybė).

Mano nuomone, iš socialinių mokslų žmonės pasisemia daug mažiau nei galėtų, jau mokykloje tokios disciplinos kaip etika, tikyba "nurašomos" , į jas galima neiti arba daryti kitų mokomųjų dalykų namų darbus, ruoštis kontroliniams. Patys mokytojai,auklėtojai ne visad turi socialinės "pareigos". Auklėtojai turi pildyti klasės veiklos programas, o ką dauguma mokytojų daro? Nusirašo nuo savo kolegų, tik pakeičia kelis sakinukus, kad identiškai neatrodytų, pagal programą turi vykti ir kultūrinės-edukacinės veiklos, o kiek jų iš tikrųjų vyksta? Tingi tiek mokytojai, tiek mokiniai, tad toks vangumas socialiniams ypatumams jau yra blogai.

Taip pat ir universitetuose, visi didelio dėmesio neskiria į tą filosofiją, psichologiją, edukologiją, svarbu gauti įskaitą, parašyti kokį referatą ir viskas. Tokia padėtis tikrai liūdina. Galbūt kai kuriuos  socialinius mokslus, skirtingai nuo tiksliųjų, ganėtinai sunku objektyviai įvertinti, neįlįsi į žmogaus vidų ir nepatikrinsi ar jis pasisėmė kažką iš šių disciplinų ar ne, o atviri klausimai ar testai - tai tik bendrieji bruožai, kuriuos dauguma galbūt parašo neblogai.

Socialiniai mokslai galbūt ugdo visuomenės individualumą, socialinį mąstymą.  o tikslieji labiau paremti objektų  tyrimais, uždaviniais, todėl į tiksliųjų programą ir dedamos socialinės disciplinos (psichologija, filosofija, sociologija), bet ar jos ką duoda? Abejoju.

Taip, tikslieji mokslai gal daugiau kelia šalies BVP, bet mūsų gyvenimas juk nėra vien pagrįstas skaičiais? 

 kiekvienas ginate savo sriti, bet siulau dar karta pasiziureti i antra posta ir pasiremti statistika.