Seimui jau įteiktas naujos redakcijos Švietimo įstatymas kelia juodų minčių šalies pedagogams. Nuogąstaujama, kad po 2 metų panaikinus vidurines mokyklas daugelis kaimo vaikų liks be išsilavinimo ir papildys juodadarbių gretas užsieniuose.
Europos Taryba akreditavo Lietuvos specialistų parengtą „Europos kalbų aplanką 5–8 klasėms“. Po akreditacijos Europos kalbų aplankas tapo oficialiu dokumentu, kuris skatina naujovišką požiūrį į kalbų mokymą, vertinimą, įsivertinimą ir sudaro sąlygas pripažinti mokinių kalbines komunikacines kompetencijas.
Balandžio 6 dieną Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) trečius metus iš eilės apdovanos akademinį sąžiningumą skatinančius dėstytojus. Kaip įprasta, šiemet bus pagerbta 13 Lietuvos dėstytojų, kuriuos rinko daugiau nei 17 tūkst. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Akademinį sąžiningumą skatinančius dėstytojus studentai rinko internetinėje apklausoje, kurios metu respondentai siūlė po tris savo aukštosios mokyklos dėstytojus. Dalyvaudami apklausoje, studentai paminėjo daugiau nei 3 300 skirtingų aukštųjų mokyklų dėstytojų.
Socialinėms stipendijoms finansuoti skirta nacionalinio biudžeto lėšų dalis neatitiko realaus poreikio. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pastebi, kad dėl neproporcingai didelio finansavimo studentų socialinėms stipendijoms nukentėjo tie, kurie turėtų būti skatinami siekti akademinės pažangos ir gauti skatinamąsias stipendijas. Dėl to studentų atstovai skatinamųjų stipendijų finansavimą siūlo didinti.
Kovo 27 d. Vilniuje ISM Vadybos ir ekonomikos universitete vyko atvirų durų diena. Susitikimo metu Studijų dekanas dr. Nerijus Mačiulis pristatė universitetą, o dėstytojai supažindino moksleivius su studijų programomis bei dėstymo metodais. „Labiausiai patiko draugiška atmosfera, tiksli informacija. Sužinojome tiek kiek reikia – nei per mažai, nei per daug“, – įspūdžiais dalinosi moksleiviai.
Nuo šiol Lietuvos studento pažymėjimas nebeturėtų būti apmokestintas pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Tokį atsakymą Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) gavo iš Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės. Diskusijos dėl Lietuvos studento pažymėjimo apmokestinimo PVM pradėtos dar 2006 metais, kai LSAS inicijavo teisinį ginčą su Valstybine mokesčių inspekcija, prašydama įvertinti ar iš tikrųjų už pažymėjimą studentai turėtų mokėti PVM.
Užbaigus pastarąjį dešimtmetį vykusią bendrojo lavinimo mokyklų struktūros pertvarką, Švietimo ir mokslo ministerija teikia Seimui Švietimo įstatymo projektą, kuriame įteisinama nauja mokyklų tinklo struktūra. Švietimo įstatymo pataisos numato įteisinti progimnaziją, kaip naują mokyklos tipą, įvesti mokinio krepšelį ikimokyklinukams, taip pat lankantiesiems neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus, ir kt.
Nacionalinis egzaminų centras informuoja, kad vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. ISAK – 2337 “Dėl 2010 metų kalbų ir mokinių kompiuterinio raštingumo įskaitų, brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraščių patvirtinimo“, 2010 m. kovo 25 dieną vykdoma Mokinių kompiuterinio raštingumo įskaita.
Po studijų – aukštojo mokslo diplomas su praktinio darbo patirtimi. Lietuvos studentai aukštąsias mokyklas baigs turėdami pakankamai daug praktinių įgūdžių. Pasitelkus Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą, universitetuose ir kolegijose steigiami virtualūs realaus darbo moduliai – nuo imitacinių bankų ir maisto technologijų bendrovių iki medicininių operacijų bei slaugos simuliatorių.
Tik trečdalis Lietuvos moksleivių gali tvirtai pasakyti, jog moka elgtis su gaunamais pinigais. Pusė nėra tikri savo sugebėjimu juos panaudoti tinkamiausiu būdu, o likusieji prisipažįsta pinigus "išmėtantys" laisvalaikio pramogoms ir įvairioms smulkmenoms. Na, o jei kada nors pristigtų lėšų leisdamiesi į kelionę, norėdami įsigyti automobilį ar šaldytuvą, kas penktas jaunuolis ne atidėtų šiuos pirkinius kol susitaupys, o tiesiog pasiskolintų.
