Man tai pirma pasirode lengvesne, argumentavau Skirgaila, Altoriu sesely, Valentina.

Na, brangūs kandidatai (die, kaip baisiai skambėjo šiandien šitas žodis), kaip jums sekėsi su samprotavimais susidoroti? Kaip temos?

man reikia kas apie antrą ,o ne apie pirmą ;DD 

As rasiau antra  pamaciau zodi "lietuviai" ir iskart nusprendziau rasyti, nes daugiausiai argumentu turejau apie lietuva, tautiskuma. Bijau, kag galbut nuo temos galejau gerokai nukrypt. Bet bus matyt kaip ivertins. Siaip daug rasiau apie Lietuvos istorija, remiausi okupacijom, spaudos draudimo metais, ivairiomis knygomis, o isvada visur rasiau mazdaug kad nors ir gule tas nuliudimas lietuviams ant peciu, jie to paskatinti kovodavo uz savo teises, laisves ir t.t. Galiausiai parasiau, kad ne nuolat tas liudnumas lietuvius kankina kaip tu samprotavai?

 Na aš samprotavau pirmąja tema, tai rėmiausi A. Hitleriu, G.G. Makerso pateiktaisiais žodžiais ir Faustu. Visąlaik stengiaus argumentuot, kad TAIP, žmogus visada gali rinktis, jis jau gimsta su pasirinkimo laisve, o atsakomybę įgyja laikui bėgant, nors grįžus pagalvojau, kad visgi galėjau parašyt ir vieną neigiamą pusę, jog daug kas priklauso nuo aplinkybių ir remtis E. Remarku, D. Grinkevičiūte ar Stalinu, bet jau ką padarysi Tikiuos ne pas labai griežtus vertintojus papuls..

Aš tai antrą temą rašiau .. tikiuosi nenusigrybavau ;/

 Naaagi, manau, padarei viską, ką galėjai, tad pasitikėjimo daugiau

Rasiau pirma tema, izangoj bendrai apie pasirinkimo ir atsakomybes rysi pakalbejau, destyme kalbejau apie tai, jog zmogus net ir sudetingiausiom aplinkybem gali rinktis (paminejau sovietmeti ir Venclovos laiska tuometinei valdziai ir kaip jam leido isvykti), dar sakiau, jog rinktis daznai trukdo ne isorines aplinkybes, o paties zmogaus moralinis silpnumas (apie Liuda Vasari papasakojau), ir galu gale parasiau pastraipa apie tai, kas buna, kai renkamasi ar elgiamasi be atsakomybes (pasiremiau viena J.P.Satre novele). Jauciu, kad pagrybavau truputi, o ir zodziu kazkaip neitiketinai parasiau - 538  Kazkaip tikejausi daugiau is saves...

 Ačiū.. )

O aš visiškai kitaip supratau temą. (1)

Kad klausiama, ar žmogaus veiksmus ,laisvę ir pan. lemia tik jis pats,ar ir dar kas nors

 Manau, kad galejom laisvai interpretuoti, svarbu pagristi

Dabar ir pati truputi issigandau, kad busiu ne taip tema supratusi... As ja kaip ir i dvi dalis skeliau:
1) ar visada imanoma rinktis?

2) ar zmogus visada atsakingas uz savo veiksmus?

Gal nieko baisaus, jei vienaip ar kitaip pakreipsim?

Nuraminkit greiciau mane, nes dabar galvoju, kad ne tik suvokima, bet ir rasini pafailinau

 Jo, svarbiausia yra mintis, o jei minties nėra arba ne į temą, tai eina šuniui ant uodegos visi kontekstai ir viskas viskas viskas. Man atrodo, kad gal ir gerai,kaip tu rasei. Nors neaišku,kaip tai perteikei. Per egzaminą kažkaip supratau,kad nesvarbu,ką rašai, svarbu,kaip tai susieji su tema:) aš bent jau pastraipos gale grįždavau prie pavadinimo ir kažkaip viską stengiaus susiet.

Damn,aš niekur nerašiau apie atsakomybę. Vis galvojau kur nors įterpt, bet niekur kažkaip nederėjo labai... o galiausiai pamiršau.. O tai gi raktinis žodis....man kapiec :S kaip ta mūsų tema vadinosi?:D

Ar zmogus visada gali rinktis ir yra atsakingas uz savo veiksmus?

Betgi ir nera imanoma, kad visi taip pat supras duota tema... Manau, kad viskas bus gerai

Ba, o aš pavadinimo neparašiau, eina sau.. Ai vapše nesąmonė kažkokia, tas suvokimas lengvas atrodė bet jaučiu nebuvo toks...

Krystee, aš tai rašiau minėjau sausio 13 įvykius,nepriklausomybės kovas,rašiau,kad buvome vieninga tauta,o dabar jos nebeliko,po to emigracija minėjau,kad vyriausybė kvailina visus žmones,po to katekizmu pasirėmiau,kad jis savo žodžiais broliai ir seserys viennyti bandė,kad turim ir mes vienytis. nu žodžius esmė rašiau apie lietuvos piliečių padėti,kokie jie buvo ir kaip jautėsi ir kokie dabar liko ir kaip jaučiasi  

 Va va, aš lygiai taip pat supratau temą. Tik mano pagrindinė mintis buvo, kad laisvai rinktis gali tik stiprios amenybės, kuiros atsakingai įvertina savo veismus ir nebijo sulaukti už juo pasekmių. Rėmiausi okupaciniais rėžimais ir žmonių išvežimais į lagerius,  "Altorių šešėly", "Dievų mišku", "Alchemiku" filmais "Transamerika" ir "Berniukas dryžuota pižama" ir dar kažkuo vienu. Ką aš žinau, labai tikiuosi, kad gerai parašiau, bet jau ima atsirasti ta poegzamininė depresija - o gal susimoviau...

 Patinka man tavo mintys, gaila kaad aš taip nesugalvojau...

Aš padariau išvada, kad lietuviai nėra liūdni iš prigimties, tik mums vakarų pasaulis tai kartoja, kad messugadinti tai mes perimėm jų nuotaiką.. Žodžių sovietam suverčiau kaltę ir tiek

Aš kažkaip pergyvenu,kad nugrybavau ,kad pilnai to neatskleidžiau nes neskiedaliojau apie jokius liūdnumus,tik keliuose vietose paminėjau,kad suskausta širdelę