Kol kas mano kukli patirtis, praėjau tik du ciklus - chemiją ir fiziką, tai per juos tikrai neteko naktimis mokytis, būdavo gana laisvi ir savaitgaliai, o ir darbo dienomis kartais išeidavo pamiegoti. Dabar mokinamės citologija-parazitologiją, tai didelio nuovargio taip pat nėra.

Išvada - krūvis kol kas tikrai vidutiniškas, proto ribose. Kaip toliau bus, nežinau. Nors daugumą gąsdino, kad chemija vienas iš sunkiausių ten dalykų, daugiausiai neišlaiko, bet nepasakyčiau, kad ten jau buvo hiper sunku, pasimokyt reikėjo, bet tikrai įmanoma gerai pasiruošt. 

 Nesuprantu, kaip galima pasiruošti per porą dienų valstybiniam egzaminui, čia gi rimtas egzaminas, apimantis kelis metus biologijos kurso, tai gana plati apimtis. Manau, kad norint kokybiškai išmokti, reiktų žymiai daugiau laiko skirti, aš per kokį gerą pusmetį tik tinkamai pasiruošiau biologijos egzaminui ir taip eidamas, labai tvirtai nesijaučiau, kad viską gerai moku. 

 Tai turbūt priklauso nuo žmogaus gabumų, vieniems reikia pusmečio, kitiems mėnesio. 

 19.32 - medicina

 Jei norit stoti į LSMU slaugą - reiktų biologijos, chemijos ARBA matematikos ir lietuvių valstybinių egzaminų bei chemijos ARBA matematikos metinio pažymio (jei laikai chemiją  - ima matematikos, jei laikai matematiką - ima chemijos pažymį). 

 Manau, kad užtektų medicinos 6 metų, nepasirenki jokios rezidentūros ir lyg gali būti felčeriu. Arba gal galima slaugos studijas pasirinkti. 

 Labas,

Valstybės finansuojamų vietų tikrai bus, tik galbūt mažiau. Nemažai priklauso ir nuo darbo, juk kuo daugiau mokaisi, tuo labiau pasiseka egzamine, o jei pasiseka egzamine, tai ir valstybės finansuojamą vietą gauni. Tad dabar reiktų koncentruotis į egzaminus ir nemažai dirbti. O dėl pasirinkimo, čia jau tavo norai, kas tave labiau traukia. 

 Žavi mane tokie žmonės, kurie nebijo rizikuoti, bandyti iš naujo! Jei yra tikrai didelis noras, o dabartiniai mokslai džiaugsmo neteikia, siūlyčiau bandyti. Juk būtų kančia eiti į nemėgiamą darbą. Lietuvių išlaikei tikrai labai gerai, matematikos metinį turi devynetą, jau nemažas kraitis. O per penkis mėnesius galima pasiruošti ir biologijai, ir chemijai, tikrai įmanoma, tik reiktų padirbėti ir nežinau ar savarankiškai pavyktų viską nuo pagrindų, gal reiktų ir mokytojo pagalbos, o gal ir viena susitvarkysi. Man geriausias mokymasis buvo tai užduočių sprendimas, tada tikrai gerai išmoksti, žinoma, norint jas gerai išspręsti, reikia ir teorinių žinių. 

Tai sėkmės ir ryžto tau. 

 Hm, sunku pasakyti. Fizika LSMU nėra sunki, aš jos nesimokiau du metus ir išėjo 9, kita vertus, kai turi fizikos žinias, jos tikrai nepakenks ir bus lengviau mokytis fiziką universitete.

Lotynų moko nuo pradžių, o fiziką jau nelabai, sako turit prisiminti iš mokyklos kurso . Kita vertus, kai lotynų praeini mokykloje, universitete lengviau.

O gal pasirink lotynų, o eik neoficiliai paklausyti ir fizikos pamokų? Arba atvirkčiai, nemanau, kad mokytojai supyks. 

 Aš turiu omenyje, kad gabiems žmonėms, kurie informaciją pakankamai greit įsisavina, užtenka galbūt pasimokyti tik dvi savaites ir pasiruošti egzaminui, kaip sakei. Kitiems, kad suprastų temą, reikia paskaityti ir padaryti užduočių žymiai daugiau, kad įsisavintų. Tad ne tik gabumai svarbu, bet ir darbas, tiek gabiems, tiek vidutinių gabumų žmonėms reikia dirbti, jau pasikartosiu, kad vieniems mažiau reikia laiko tam skirti, kitiems daugiau. 

 Na, man tai mokyklinis kursas nėra lengvas . Jaučiu, vienuoliktos klasės mokinys, gerai besimokantis matematiką išplėstiniu kursu, tikrai ją geriau moka už mane  

 Už neteisingą perteklinę informaciją atimami taškai. 

 Aš atsimenu, kad 2009 metais egzaminas buvo toks keistas, nežinau, ten vos ne kaip ne egzaminas, o kontrolinis  

 Aš nesuprantu, kodėl ŠMM viską nori lengvinti? Anksčiau, norint baigti mokyklą, reikdavo išlaikyti 4 egzaminus, po to padarė trys egzaminus, po to du, o dabar užteks vieno?  

Dar toks pamąstymas, žmonėms sunkiai sekasi rašyba, o iš lietuvių kalbos egzamino išėmė gramatinę dalį, juk problemą reikia spręsti, o ne bandyti jos išvengti. 
Ir egzaminai, palyginus 2002 metų ir 2012 egzaminus, pavyzdžiui, chemijos ar biologijos, tai tikrai lengvėja.  

Ar čia taip turi būti, kad gyventi būtų lengviau, ar mes jau degraduojam?

 Būtų idealus pasaulis, jei žmonės ne iš pašaukimo išeitų po pirmų-antrų metų, tada praktiškai visi žmonės, kurie baigė mediciną būtų puikūs gydytojai iš pašaukimo. Bet kaip žinome, dirba ir baigia ne visi iš pašaukimo... 

Ir nereikia nuvertinti kitų specialybių. Žmogaus atsidavimas mokslams priklauso ne nuo studijų programos, o nuo žmogaus savybių, taip, medicinoje krūvis gal didesnis nei vadyboje ar filologijoje, tu galbūt praleisi daugiau laiko prie mokslų, bet jei mokysis tik pažymiui ar tik tam, kad praeiti, nemanau, kad galima teigti, jog atsiduodi 100 procentų, kai tuo tarpu filologą taip domina gimtoji kalbą, kai jis net papildomai ieško informacijos.Čia tik šiaip palyginimas, nieko konkretaus, įrodantis mano teiginį, kad žmogaus atsidavimas priklauso ne nuo to, ką mokaisi. 

 Na, kad nuvertinama gydytojo specialybė, tai tikrai nemanau, atvirkščiai, žmonės ją net perdėtai aukština, pasakai, kad studijuoji mediciną ir kiti oooooo Ir dar kasmet stoja kiek. . O ir atlygis nėra tikrai labai jau mažas. Galų gale jei dar netenkina alga, galima užsienyje dirbti, ten užmokestis didesnis. 

 Nereikia visą mokslą paversti kalimu. Žinoma, nemažai yra dalykų, kuriuos tiesiog reikia įsiminti, bet yra juk įvairiausių linksmų būdų kaip galima įsiminti (per studijų įvadą pamokys ) ir nebus to kalimo.  Galų gale yra juk ir dalykų, kuriuose reikia tas įsimintinas žinias panaudoti užduotyse, o tai jau gebėjimai. Šiaip, jei nelabai būsi atsidavęs savo profesijos mokslui, abejoju ar po to atsiduosi darbui. 

 Nereikia visą mokslą paversti kalimu. Žinoma, nemažai yra dalykų, kuriuos tiesiog reikia įsiminti, bet yra juk įvairiausių linksmų būdų kaip galima įsiminti (per studijų įvadą pamokys ) ir nebus to kalimo.  Galų gale yra juk ir dalykų, kuriuose reikia tas įsimintinas žinias panaudoti užduotyse, o tai jau gebėjimai. Šiaip, jei nelabai būsi atsidavęs savo profesijos mokslui, abejoju ar po to atsiduosi darbui. 

 Kiekvienas darbas susijęs su žmonėmis yra sunkus, tiek gydytojo (jau išvardijai kodėl), tiek mokytojo (vaikai visko pridaro), tiek kasininko (kai žmonės bumba, kad tu lėtai dirbi), tiek ledų pardavėjo (nes per ilgai grąžą skaičiuoji). Tad stojant į tokias specialybes, kur reikia dirbti su žmonėmis, reikia turėti mintyje šio darbo neigiamą pusę ir jeigu ji labai tave veikia ir žinai savo savybes ir manai, kad tau bus per sunku - ieškoti alternatyvų. Jeigu jau labai nori būti gydytoju, bet žmonės tave labai vargina, gali pasirinkti radiologiją, medicinos genetiką , laboratorinę mediciną ar dar kažką, kur reikia bendrauti kuo mažiau su žmonėmis. O jei iš vis nepatinka žmonės, galima lauke botaniku dirbti, bet ir vėl atrasime minusų - kad karšta, mažai moka, erkių prisigauni . 

Ką noriu pasakyti, kad nėra idealaus darbo, visi darbai turi savo minusų, ir reikia prieš pasirenkant darbą/specialybę į tai atsižvelgti. 

O dėl užmokesčio? 2k reiškia 2 tūkstančiai? Jei taip, tai, mano manymu, pakankamai geras atlygis, žinoma, norėtųsi didesnio, bet palyginus su Lietuvos ekonomine situacija, pakankamai stabilus ir geras užmokestis. 

 Neprivalo, bet močiutės ne tik gydytojams apie tai pasakoja, ir pardavėjoms, ir bibliotekininkėms, ir anūkams . Na, bet seni žmonės, paklausai, palinksi galvą, atsiprašai, kad jau turi ateiti kitas pacientas ir sau ramiai dirbi

2 tūkstančiai, na, tarkim butui su visais mokesčiai išleidi kokius 700 lt, maistui 900 lt (jei 30 lt į dieną, o juk ne visad tiek suvalgai) ir dar lieka 400 lt. Na, nežinau, nelabai man teko dar gyventi su savom lėšom, bet 2 tūkstančiai dabar man atrodo labai daug, kai mano pajamos šiuo metu n kartų mažesnės